Pereiti prie pagrindinio turinio
Radar Türkiye
Atraskite renginius programėlėje
Atidaryti
Radar Türkiye
Karapınaro uolygumos ir žemės įdubos.
Kultūrinis

Karapınaro uolygumos ir žemės įdubos.

Įvertinimų dar nėra

Prisijunk, kad galėtum pažymėti ir įvertinti

Konijos lygumos rytuose požeminis pasaulis pradeda kalbėti kita kalba. Tarp lygiasvienių laukų staiga iškylia juodos pelenų kalvos, apvalūs krateriai ir gilios duobės, į kurias pažvelgus pasijaučiamas svaigulys.

Karapınar, Konya
Kultūrinis
Radar Editör
2026 m. spalio 19 d.

Apie kelionę

Konijos lygumos rytuose kraštovaizdis pradeda kalbėti kita kalba. Tarp lygiasvienių laukų staiga išnyra juodos pelenų kalvos, apvalūs krateriai ir gilios duobės, į kurias pažvelgus pasijaučia svaigulys. Karapınar yra rajonas, vienoje pusėje suformuotas iš neaktyvių uolvagumių, o kitoje – iš požemyje tirpstančių uolienų. Ši kelionė skirta dienai, kurią praleisite apžiūrint uolvagumio kraterius, duobes-ežerus ir stebėdami metų metus vėjo veikalo paliktus pėdsakus. Reikia pažymėti, kad daugelis ežerų, kurie yra šios vietovės žinomiausi elementai, pastaraisiais metais labai išdžiūvo. Kelionė to neviešina, priešingai, ji siekia padėti jums suprasti matomus išdžiūvusius plotus. Tai yra Konijos lygumos vartai.

Remiantis turkiška „Wikipedia“, Karapınar yra 94 kilometrai į rytus nuo Konijos centro, prie kelio Konija-Adana, vidutiniame aukštyje 994 metrai virš jūros lygio. Rajonas yra vienas iš didžiausių Konijoje, jo plotas – 2623 kvadratiniai kilometrai. Istoriškai tai buvo svarbus sustojimo punktas tarp Ulukışla, Ereğli ir Konijos. XVI amžiuje, kai čia buvo pastatytas karavanserajus, jis buvo pavadintas Sultaniye, o 1934 metais gavo dabartinį pavadinimą. Karapınar savivaldybės istorijos puslapyje pabrėžiama, kad rajonas yra prekybos kelių sankryžoje. Konijos lygumos dirvožemis taip pat yra įdomus: pagal turkišką „Wikipedia“, iki 60% Karapınar dirvožemio yra kalkakmeninis. Ši kalkakmenis yra pats pagrindas daugelio čia esančių duobių-ežerų istorijoje. Artėjant prie rajono, pakeliui pastebimos didelės saulės baterijų laukai. Pagal turkišką „Wikipedia“, didžiausia Turkijos saulės energijos elektrinė yra Karapınar. Debesų neturintis dangus ir plokščia lyguma daro šią vietovę patrauklia tiek ūkininkams, tiek energetiniams investuotojams, tačiau tuo pačiu sausra yra pagrindinė dienos problema, susijusi su vandens trūkumu.

Kaip nuvykti:
Iš Konijos į Karapınar galima nuvykti automobiliu per kelias Konija-Adana maždaug per pusantros valandos. Į rajono centrą galima nuvykti tarpmiestiniais autobusais, tačiau krateriai ir duobės yra nutolę viena nuo kitos keliais kilometrais, ir į daugumą iš jų nevažiuoja viešasis transportas, todėl šiai kelionei beveik būtinas asmeninis automobilis. Pagal Karapınar savivaldybės duomenimis, Meke ežeras yra Šis amžius sukelia įdomų ryšį: Meke centre esantis kūgis atsirado maždaug tuo pačiu metu, kai Čatalhöyük mieste buvo statomi pirmieji namai. Šio teksto tikslas nėra išsamiai aprašyti Meke, tačiau svarbu žinoti jo dabartinę būklę. Anglų kalbos „Wikipedia“ teigia, kad iki 2012 metų ežero talpa per dvidešimt metų sumažėjo iki šešiasdešimt procentų, o po 2014 metų sausros jis beveik visiškai išdžiūvo. Iki 2015 metų daugiau nei šimtas paukščių rūšių, kurios anksčiau čia gyveno, išvyko. Pagal naujienų pranešimus, anksčiau ežere buvusi dvylikos metrų vandens gylis vasaros mėnesiais sumažėjo iki vos kelių lašų, o šis vanduo dėl mikroorganizmų tapo raudonas. Karapınar savivaldybė rašo, kad aplink ežerą esančios juodos ir violetinės vulkaninės pelenų sluoksniai šiandien naudojami kaip žaliava plytų ir blokelių gamyboje, o jo plotas yra daugiau nei keturi kilometrai. Žengdami taku, einančiu palei kraterį, pabandykite atskirti baltas druskos sluoksnius, senas pakrantes ir tamsius kraterio šlaitus; ežero buvęs lygis atskaitomas pagal šias linijas. Acıgöl yra druskos krateris.

Kelionės iš Meke į rytus linkme pasieksite Acıgöl. Karapınar savivaldybė teigia, kad ežeras užima maždaug 1750 metrų ilgio ir 1250 metrų pločio plotą, o jo vanduo turi savitą kartų ir druską juntamą skonį, daugiausia dėl didelio magnio sulfato kiekio. Savivaldybė 2024 metais ant ežero pastatė plaukiojantį baseiną, o pakrantės takas ir saulėtekio bei saulėlydžio metu vandens paviršiuje atsirandančios atspindys pritraukia fotografų dėmesį. Acıgöl, kartu su Meke, geriausiai atspindi vulkaninio regiono įvairovę: vienas – tai išdžiūvęs druskos plotas, o kitas – kraterio ežeras, išlaikęs savo vandenį ir spalvą.

Antroji dienos pusė skirta apžvelgti duobes. Turkų kalbos „Wikipedia“ apibrėžia duobę kaip karstinių reljefo formų tipą, susidarantį dėl požeminių vandenų erozijos, sunaikinančios kalkakmenio ar panašių uolienų paviršių. Procesas vyksta taip: požeminiai vandenys, susijungiant su angliarūgštimi, sukuria anglišką rūgštį, kuri laikui bėgant tirpdo kalkakmenį, suformuodama požemines urvas Šiaurės vakaruose esantys karsto ežerai

Remiantis Karapınar savivaldybės informaciniuose leidiniuose, Çıralı ežeras yra apie 250 metrų skersmens ir 80 metrų gylio karstas, apsuptas aukštų uolų. Ant uolų yra požemių urvai ir ertmės. Savivaldybė teigia, kad šis ežeras, kuris kadaise buvo pripildytas vandens, pastaraisiais metais visiškai išdžiūvo dėl žemės požemio vandens lygio kritimo. Šiek tiek toliau esantis Meyil ežeras yra apie 60 metrų žemiau žemės paviršiaus, jo skersmuo yra apie 368 metrai, ir tai yra vienas iš labiausiai pastebimų karstų regione; jis taip pat yra džiūstančioje būklėje. Stovėdami prie šių dviejų karstų pakraščių ir žvelgdami žemyn, galite aiškiai pamatyti, kokio masto yra požeminio urvo griūtis, apie kurią rašoma Vikipedijoje. Vandens problema yra neatsiejama šio kraštovaizdžio dalis. Remiantis vietinių gyventojų liudijimais, kurie buvo paskelbti naujienose, Konijos uždarame baseine yra šimtai tūkstančių vandens gręžinių; Meke išdžiūvimas taip pat yra susijęs su požeminio vandens išpylimu žemės ūkiui. Išdžiūvę karstų dugnai yra tarsi atviros pamokos, demonstruojančios, kaip vanduo iš žemės paviršiaus ir iš požemio yra naudojamas ir sunaudojamas.

Kova su smėliu

Kitas Karapınar veidas yra vėjas. Karapınar savivaldybė teigia, kad 1959 metais buvo pradėtas didelis aplinkosaugos projektas, skirtas apsaugoti regioną nuo vėjo erozijos. Šimtuose tūkstančių hektarų buvo pirmiausia įrengtos bambukinės užtvaros, kad būtų sustabdytas vėjo nešamas smėlis, o vėliau buvo vykdomas miškų sodinimas. Vikipedijoje teigiama, kad šis projektas, skirtas stabilizuoti Karapınar smėlinius kopų, buvo pradėtas 1962 metais Žemės vandens valdybos ir baigtas 1999 metais, ir jis yra laikomas vienu iš sėkmingiausių projektų pasaulyje. Nors pradžios datos šaltiniuose gali skirtis, abu šaltiniai aprašo tą pačią teritoriją. Pravažiuodami pro erozijos zonos pakrantę, pažvelkite į medžių eilutes, išsidėsčiusias prieš vėją, ir į smėlio tekstūrą, kuri vis dar matoma vietomis; šios žalios juostos primena, kaip šis lyguma kadaise kovojo su vėjo nešamu smėliu.

Grįžtant atgal

Jei grįžtate į Koniją šiauriniu keliu, galite užbaigti dien Meke ežeras nuo 2005 metų yra Ramsaro konvencijos saugoma teritorija ir saugomas gamtos paminklas. Prašome laikytis pažymėtų takų ir neiti po druskos sluoksnio. Lygumoje labai mažai šešėlių, todėl būtinai pasiimkite su savimi daug vandens. Informacija apie baseinų, kuriuose galima maudytis, veikimo laiką gali skirtis, todėl patikslintą informaciją rasite savivaldybės interneto svetainėje.

Šaltiniai:

Vieta - Karapınaro uolygumos ir žemės įdubos.

Kelionės informacija
MiestasKarapınar, Konya
TipasKultūrinis
Data2026 m. spalio 19 d.
ŠaltinisRadar Editör
Radar TürkiyeAutoriusRadar TürkiyeApsilankyti šaltinyjeMaršrutas