Elmalı mieste yra kompleksas, muziejus ir Avlan ežeras.

Antalijos pakrantės nuo 110 kilometrų nutolusiame vakaruose esančiame Toros kalnų regione prasideda visiškai kitokia Antalija. Elmalı yra kalnų kaimas, įsikūręs ant aukštumoje, apie 1000 metrų virš jūros lygio, Beydağları kalnų vakaruose. Šiaurėje iškilęs Elmalı kalnas siekia 2503 metrų aukštį, o pietuose driekiasi plati lyguma, apaugusi obuolių sodais. Čia žiemą būna šalta, o vasaros vėsios; žmonės iš Antalijos pakrantės atvyksta čia atgaivinti, ir ne veltui. Kaip ir pavadinimas, Elmalı yra susijusi su obuoliais – apie dvyliktą dalį visos Turkijos obuolių auginama būtent šiame regione. Tačiau Elmalı yra verta apsilankymo ne tik dėl savo klimato, bet ir dėl 17-ojo amžiaus pradžioje pastatyto komplekso, muziejaus, įsikūrusio senojoje valdžios rezidencijoje, medinių balkonų namų gatvių ir ežero bei kedrų miško, esančių lygumos pietuose.

Į Elmalı galima nuvykti iš Antalijos centro automobiliu; kelias iš Korkuteli įvažiuoja į rajoną iš vakarų. Iš Antalijos autobusų stoties išvyksta autobusai ir mikroautobusai Elmalı link; atvykusiems privačiais automobiliais reikėtų sekti Elmalı kelrodžius Antalija-Korkuteli kelyje. Iš Finike yra kelias į Elmalı-Finike; šis kelias eina šalia Avlan ežero, o nuo jo atsišakę keliai veda į kedrų mišką. Kelias eina per kalnų perėjas, todėl geriausia pradėti kelionę ryte, kad vakare neatsidurtų tamsumo. Kaime galima pasivaikščioti, o norint pasiekti ežerą ir mišką, reikalingas automobilis.

Ketencizade Ömer Paša kompleksas

Komplekso centre, ant šlaito įsikūręs akmeninė mečetė ir priešais ją esanti mokykla yra Elmalı simboliai. Pagal TDV Islamo enciklopedijoje esančiame Semavi Eyice straipsnyje, šį kompleksą pastatė Manavgatli Ketencizade Ömer Paša; ant vartų esančioje aštuonių eilių įrašėje nurodyta data – 1019, arba 1610 metai. Evliya Čelebi įraše nurodė datą – 1016, arba 1607 metai; šis nedidelis skirtumas tarp dviejų šaltinių iki šiol nėra išsprastas. Komplekso įkūrėjas buvo Osmanų valdininkas, kuris pakilo iš vartininkų iki valdytojų; 1603-1604 metais jis buvo Diarbekiro gubernatorius, o 1623 metais – Trablugarp valdytojas. Kompleks Šiame mieste yra medresė, esanti priešais mečetę, kuri yra U formos. Trylikos identiškos patalpos išdėstytos už siauro arkų eilės, o pastatas šiandien naudojamas kaip biblioteka. Dėl to, kad mečetė yra ant šlaito, iš šaligatvio matosi vidinis kiemas ir medresės stogas, esantys žemiau. Geriausias vaizdas – ne iš gatvės, o nusileidus į kiemą ir pažvelgus į kupolą iš po arkų. Mieste taip pat yra „Bey Hamamı“, kurį minimas Evliya Çelebi, tačiau Eyice pažymi, kad nėra tikslios informacijos, jog šis hamamas priklausė kompleksui. Mečetė yra atvira lankytojams, tačiau geriausia ją aplankyti ne maldos metu. Būkite ramūs viduje ir paprašykite leidimo fotografuoti.

**Elmalı muziejus**

Netoliese komplekso, Vyriausybės gatvėje esantis senasis vyriausybės pastatas nuo 2011 metų yra Elmalı muziejus. Dvi aukštų pastatas, kurio planas yra centrinis, yra padalintas į vienuolikos ekspozicinių salių: trys – pirmame aukšte, aštuonios – antrame, o užpakalinis kiemas įrengtas kaip atviro tipo galerija. Pirmo aukšto pirmojoje salėje aštuoniose vitrinose eksponuojami Bagbaşı vėlyvojo neolito artefaktai ir Karataş-Semahöyük pirmosios bronzos amžiaus eksponatai. Muziejaus įspūdingiausia vieta yra trečioji salė: čia eksponuojami trys kubiniai kapai, iškastiniai iš Semahöyük kapinynės, kartu su skeletais ir kapo daiktais. Tai leidžia pamatyti, kaip prieš tūkstančius metų buvo laidžiamos palaidos, o tai yra kažkas, ko negali parodyti jokia vitrina. Antrame aukšte yra Hacımusalar Höyük ir Karaçakır archeologinių kasinėjimų eksponatai, taip pat Karaburun, Kızılbel ir Bayındır kapaviečių radiniai. Trečiojoje salėje yra monetų kolekcija: čia galima pamatyti Likijos monetas ir Romos imperijos monetas. Penktojoje salėje pasakojama istorija apie „Šimtmečio lobį“ – Elmalı monetų rinkinį. 1984 metais Bayındır kaimelyje, vykstant neteisėtoms kasinėjimams, buvo rasta apie 1900 sidabro monetų, kurios buvo išgabentos į užsienį. Po ilgos teisinės kovos, 1990-ųjų pabaigoje, jos buvo grąžintos į Turkiją. Rastoje kolekcijoje buvo 14 dekadrahmių monetų, kurios padvigubino tuo metu pasaulyje žinomų dekadrahmių skaičių. Svarbu žinoti, kad, remiantis šaltiniais, originali kolekcija yra saugoma Antalijos muziejuje, o Elmalı muziejuje eksponuojami tik kopijos ir pasakojama apie Šis rajonas, esantis prie komplekso, yra senų namų. Eikite atsargiai: miestelis įsikūręs šlaito papėdėje, todėl gatvės staigiai nusvyra, ant akmeninių sienų iškilę baltinti balkonai, o gatvės gale visada matosi lyguma ir kalnai. Ryto šviesa krenta iš rytų, todėl balkonų fasadai geriausiai tinka fotografuoti prieš pietus. Dauguma namų vis dar yra gyvenami; nežiūrėkite į kiemų vartus, kad nelaistytumėte gyventojų. Miestelio istorija taip pat atsispindi šiose gatvėse: Elmalı, Osmanų imperijos pradžioje, buvo Teke sancako centras, sancako valdytojai vasaromis čia atvykdavo, o 19-ojo amžiaus pabaigoje mieste buvo dvidešimt mečečių, penki hamamai ir daugiau nei penki šimtai parduotuvių. Po didelio gaisro 1940 metais, miestelis buvo atstatytas; šiandien išlikę mediniai pastatai yra tie, kurie išgyveno gaisrą arba buvo vėliau atstatyti.

Avlan ežeras

Iš miestelio važiuokite į pietus, link Finike kelio. Avlan, karstinis ežeras, esantis Elmalı lygumos pietuose, 1030 metrų aukštyje, natūraliai užima apie 850 hektarų plotą. Ežero naujausia istorija turi būti pasakota atsargiai, nes šaltiniai skirtingais laikotarpiais pateikia skirtingą informaciją: pagal "Vikipediją", 1970 metais priimtu sprendimu, ežeras buvo išdžiovintas tarp 1975 ir 1980 metų, iškasus kanalą, ir paverstas žemės ūkio plotu; tačiau 2022 metų pranešime teigiama, kad išdžiovinimas vyko tarp 1977 ir 1978 metais, o vanduo vėl grįžo tarp 1997 ir 1998 metais. Vienas bendras dalykas yra tas, kad po išdžiovinimo regione klimatas tapo sausesnis, sumažėjo vandens paukščių populiacija, o dėl vietos gyventojų pageidavimų, 2000-ųjų pradžioje ežere vėl buvo įpiltas vanduo; kelias, einantis per ežero centrą, 2012 metais buvo perkeltas į rytinę pusę. Pastaraisiais metais, sausringomis vasaromis, ežeras vėl išdžiūsta, o po lietingų žiemos – vėl pripildosi vandens; todėl vaizdas, kurį pamatysite, priklausys nuo sezono ir metų. Geriausias laikas – žiemos ir pavasario pradžioje; šalia ežero galite pasivaikščioti ir stebėti paukščius, bet kitų įrenginių ten nėra.

Çığlıkara kedro medžiai

Šiaurėje nuo ežero kylantys kalnai slepia vieną iš svarbia Apskrities kultūros departamento publikacijoje rašoma, kad kelias į kedrų mišką ir Elmalı kedrų tyrimų mišką atsišaka nuo Elmalı-Finike kelio 20 kilometru, šiaurėje nuo Avlan ežero; tas pats kelias yra iš tos vietos, iš kurios prasideda kelionė į 3080 metrų aukštyje esančią Kızlar Sivrisi – aukščiausią Beydağ kalnų viršūnę. Miško kelias gali būti uždarytas žiemą; tai yra gamtos apsaugos zona, todėl laikykis zonos taisyklių ir neatsisakyk pažymėtų takų. Optimalus dienos planas: ryte – miestas, po pietų – ežeras ir miškas. Ryte, kai miestas dar atsibudęs, apžiūrėkite kompleksą; kai muziejus atsidaro, užsukite ir praleiskite ten valandą; po pietų pasivaikščiokite gatvėmis ir, jei atsitinka, kad tai yra turgų diena, apžiūrėkite parduotuves, kuriose prekiaujama sūriais, „tarhana“ (turkiška rūgščių pieno košė) ir audiniais. Po pietų nuvažiuokite automobiliu į Finike, sustokite prie ežero, tada sujunkite su miško keliu ir prieš saulėlydį grįžkite į asfaltą. Geriausias laikas apsilankyti Elmalı yra gegužės pabaiga – birželis ir rugsėjis – rugsėjo pradžia. Rugsėjį, kai vyksta obuolių derlius, kelio pakraščiai būna pilni dėžių su obuoliais. Elmalı, kur vasarą yra šiek tiek vėsiau nei pakrantėje, rugsėjo pirmą savaitę pilnas Yeşilyayla alpos varžybų, kuriose dalyvauja žmonės, besivaržantys aliejuje; tuo metu sunku rasti nakvynę. Žiemą aukštumoje būna sniego, o miško kelias gali būti uždarytas. Naudingi patarimai: Aukštumas yra daugiau nei tūkstantį metrų, todėl net vasarą rekomenduojama turėti papildinį drabužį, kad būtų šilta. Prie ežero ir miško nėra jokių paslaugų, todėl vandens ir maisto pasirūpinkite mieste. Net jei muziejas yra uždarytas, galite pasivaikščioti po gatves ir apžiūrėti kompleksą. Kedrų miške gali būti silpnas mobiliojo ryšio signalas; nepalikite informacijos apie grąžinimosi laiką automobilyje, eikite kartu. Kelias iš Elmalı į Finike gali būti pratęsimas jūsų kelionės; jei norite, galite nuvažiuoti iki pakrantės ir pasimėgauti jūros voniomis, tai yra greičiausias būdas suprasti, kaip vertikali yra Antalijos provincija iš šios aukštumos. Šaltiniai:

• TDV Islamo enciklopedija, Ömer Paşa kompleksas (Semavi Eyice), https://islamansiklopedisi.org.tr