Diena prie Terkos ežero ir Šiaurės miškuose.

Šis ežeras, kuris aprūpina Stambulą vandeniu, yra Terkos, arba Durusu. Šis didelis, šviežio vandens telkinys yra apsuptas miškų, o jo pakrantė, besidėstanti į Juodąją jūrą, driekiasi ilga smėlio kopų juosta. Tai viena iš mažiausiai žinomų Stambulo gamtos vietų; sunku patikėti, kad ji yra miesto ribose.

Kaip nuvykti: Geriausias būdas – važiuoti keliu, vedančiu į Durusu kaimą per Arnavutköy. Yra autobusų, kurie važiuoja su persėdimu Arnavutköy, bet jų eismas yra retas; geriausia turėti savo automobilį arba planuoti visą dieną. Į ežero vakarinę pakrantę reikia važiuoti atskiru keliu, todėl bandyti apsilankyti abiejose pusėse per vieną dieną gali būti varginantis.

Dienos planas: Pradžią dienos praleiskite ežero rytinėje pakrantėje, prie Durusu kaimo. Ežere galima mėgautis žvejyba, tačiau kai kuriose vietose žvejyba yra apribota, nes tai yra vandens tiekimo zona; būtina laikytis nurodymų. Kaimelyje galite pasimėgauti pusryčiais, o tada pasivaikščioti mišku. Šis miškas, kuriame auga raudonmedžiai ir ąžuolai, pavasarį yra populiari vieta grybų rinkėjams. Po pietų persikelkite į šiaurę, prie smėlio kopų. Kopos nuolat keičiasi dėl vėjo, o už jų esančiuose telkiniuose gyvena įvairios paukščiai. Paukščių stebėtojams pats geriausias laikas – ruduo, kai vyksta migracija.

Ką valgyti: Apylinkėse yra nedaug restoranų. Durusu kaime yra keletas vietų, kurios siūlo namų stiliaus maistą; meniu nėra labai įvairus, bet maistas yra skanus. Geriausia turėti su savimi vandenį ir užkandžius.

Patarimai: Ežero zona yra saugoma; labai svarbu nepalikti šiukšlių ir nevažiuoti automobiliu prie pakrantės, nes miesto gyventojai naudoja šio ežero vandenį. Tai nėra tinkama vieta maudytis, nes srovės yra stiprios. Geriausias laikas fotografuoti – užpusę valandai iki saulėlylio, kai šviesa ant ežero keičiasi.