Diena Kümbete ir Bektaš kalnuose.

Giresun pakrantėje vasarą temperatūra siekia trisdešimt laipsnių, tačiau vos už šešiasdešimt kilometrų į vidų jau reikia vilkėti striukę. Kümbet ir Bektaş yra du gretimi kalnai, kuriuose šis skirtumas yra labiausiai pastebimas, ir abu jie puikiai tinka vienos dienos išvykai.

Kaip nuvažiuoti: Iš centro maždaug šešiasdešimt kilometrų Dereliu. Kelias asfaltuotas, tačiau paskutiniuose ruožuose siauras ir vingiuotas; patartina degalų prisipilti Derelyje. Viešasis transportas retai važiuoja, todėl geriausia vykti automobiliu. Žiemą kelias gali būti uždarytas dėl sniego.

Planuojama diena: Kümbet – tai plati pieva, kur baigiasi pušynas, esanti tūkstančiame aštušimtuose metruose. Liepos mėnesį vykstantis kalnų festivalis yra vienas žinomiausių regiono renginių; čia vyksta kemenčės muzika, tradiciniai šokiai ir mugė, o tą savaitę apgyvendinimo vietų visos būna užimtos. Už festivalio ribų – ramu ir rūku. Po pietų persikelkite į Bektaş; nors jie yra greti, šie du kalnai skiriasi savo charakteriu – Bektaş yra mažiau apželdintas ir daugiau skirtas ganymui. Čia, beveik dviejų tūkstančių metrų aukštyje, vasarą gyvena šeimos, užsiimančios gyvulių auginimu. Išlikusi tradicinių kalnų namų medinė architektūra.

Ką valgyti: Kalnuose populiarus kukurūzų duona, „kuymak“ (kukurūzų miltai su sūriu) ir švieži sviestas. Derelyje galite rasti lašišą.

Patarimai: Net ir vasarą rekomenduojama turėti su savimi švarką, nes rūkas gali staiga pasirodyti, o temperatūra – nukristi. Iš anksto sužinokite festivalio datą; jei nenorite minios, išvengkite tos savaitės.