Po miesto požemiais: Ankaros mauzoliejai.

Ankaroje gyvenantis žmogus kasdien praeina šalia kelių kurganų, dažnai net nežinodamas. Šie apvalūs kalveliai šalia bulvarų, "kalvelis" žodis kaimų pavadinimuose, netgi kalnas, kuriame stovi garsiausias miesto paminklas – visi jie siejami su frigų tradicija laidoti žemėse, kuri egzistavo prieš maždaug tris tūkstančius metų. Šis tekstas pasakoja, kas yra ši tradicija, kas nutiko kapams, esantiems po miestu, ir kur juos šiandien galima pamatyti. Kas yra kurganas?

Kurganas – tai lotyniško kilmės žodis, vartojamas apibūdinti dirbtiniams kalveliams, kurių viršuje yra kapai arba kapinės, o aplink juos suformuotas žemės sluoksnis. Anadolyje jie vadinami "höyük", o Centrinėje Azijoje – "kurgan". Pirmieji žinomi šios tradicijos pavyzdžiai randami Eurazijos stepėse. Nuo Bronzos amžiaus šie kalveliai įgauna aštresnę formą, dažnai renkami aukštesni, iš toli matomi kalnai ir šlaitai. Centrinėje Anadolyje šią tradiciją išlaikė frigai. Remiantis kasinėjimais Gordione, pirmasis žinomas kurganas Anadolyje datuojamas maždaug 850 m. pr. Kr. ir vadinamas "W" kapaviete. Manoma, kad ši kapavietės forma atkeliavo kartu su frigais, nes panašūs kapai anksčiau nebuvo rasti Anadolyje. Paprastai palaikai buvo dedami į žemėmis dengtą, medinėmis plokštėmis apstatytą kamerą, o virš jos uždengiamas didelis žemės kupolas. Gordionas ir Didysis Kurganas

Šios tradicijos išskirtiniausias pavyzdys yra Didysis Kurganas, esantis Yassıhöyük kaime, netoli nuo buvusių frigų sostinės Gordiono. Aplink miestą yra daugiau nei šimtas kurganų; skaičius skiriasi priklausomai nuo šaltinio – lietuviškoje Vikipedijoje minimi apie 85, anglų kalbos Vikipedijoje – daugiau nei šimtas, o "Yetkin Report" straipsnyje – apie 150. Didžiausias iš jų yra Didysis Kurganas, arba, kaip jį vadina žmonės, Mido Kurganas. Šiandien jo aukštis viršija penkiasdešimt metrų, o skersmuo – apie tris šimtus metrų. Kalvelį 1957 metais iškasė Rodney Young vadovaujama komanda. Iš po žemės iškilo nepažeistas medinis kapavietės kambarys; šis kambarys yra vienas iš seniausių išlikusių medinių konstrukcijų pasaulyje. Kapavietėje buvo rastas vyras, kuris mirė būdamas apie šešiasdešimt metų. Šalia jo buvo rasti mediniai baldai su įvairiais ornamentais, variniai ind Mūsų yra atskiras straipsnis apie kelionę traukiniu į Gordioną; šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriame miestui. Miesto teritorijoje yra nekropolis.

Pačios Ankaros miestas taip pat yra Frygijos gyvenvietė, o miesto apyliuose esančių kalvų buvo pilna Frygijos kapų. Pagal „Yetkin Report“ straipsnyje minimą informaciją, mieste buvo žinoma apie daugiau nei trisdešimt tumulų (žemių kupolai). Kultūros inventoriaus duomenimis, šias kalvas pirmą kartą 1910 metais nupiežė R. C. Thompson. Pirmasis susidūrimas su karaliais, esančiais po miestu, buvo atsitiktinis. 1932 metais, kai buvo kasinami darbai Gazi miškų sodinukų centre, buvo aptiktas Frygijos kapas. Žemės kalvoje buvo rasti išsklaidyti bronzos fragmentai, o po jais – mažais akmenimis sujungtas apvalus sienas, be jokių sąjungų. Kapo viduje nebuvo rasti kaulai ar pelenai. Kadangi rasti daiktai buvo panašūs į tuos, kurie buvo rasti Gordiono kapuose, Hamit Zübeyr Koşay datavo kapą VIII amžiumi prieš Kristų. Didžiausias darbas buvo atliktas 1967 metais, kai ODTÜ (Vidurio Rytų Technikos Universitetas) pradėjo gelbėjimo kasinimus. Pagal Kultūros inventoriaus duomenis, vienas iš kalvų, esančių šalia Söğütözü ir Atatürk miškų ūkyje, vadintas İkiztepeler, buvo iškastas; šios kalvos aukštis virš kelio lygio buvo septyni metrai, o skersmuo – šešiasdešimt metrų. Tas pats metais buvo atidengtas ir tumulas, esantis Beştepe kalnų centre. Beştepe rajono pavadinimas taip pat kilo iš šių penkių kapinių kalvų. Tie patys duomenys rodo ir liūdną paveikslą. Dėl miesto augimo dauguma tumulų buvo sunaikinti. Yücetepe, Emniyet, Emek ir Beştepe kalnuose esantys dauguma tumulų šiandien yra pažymėti kaip prarasti. Dalis jų buvo sunaikinta, kai prasidėjo gelbėjimo kasinimas, o dalis buvo pašalinta po kasinimo. Nuo Rasattepe iki Anıttepe.

Šiuo metu Anıtkabir (Atatürk mauzoliejus) yra pastatytas ant kalvos, kuri anksčiau buvo vadinama Rasattepe, ir ši kalva taip pat buvo tumulų zona. 1939 metais buvo nuspręsta pastatyti memorialinį kapą šioje vietoje, o pagrindas buvo padėtas 1944 m. spalio 9 d. Kai buvo vykdomi statybos darbai, 1945 m. liepos mėnesį Turkijos istorijos institutas atliko kasinimus šioje kalvoje. Pagal Kultūros inventoriaus duomenis, kasinimus vad Šiame tekste taip pat yra įdomus pasakojimas apie kalvą: pagal Müniro Hayrio Egeli atsiminimų, Atatiirkas vieną rudens dieną "Miškų ūkyje" parodė šią mažą kalvą ir pasakė, kad čia galėtų būti pastatytas paprastas kapavietė. Vėliau kalva buvo vadinama "Atminimo kalva". Pagal šį tekstą, Ernstas Egli savo 1930 metų ūkyje planavo išsaugoti šias kalvas kaip "Kovotojų kalvas". Kapavietė buvo registruota 1972 metais, o 1991 metais paskelbta archeologine vietove. Galatų kapai Karalare.

Kapaviečių tradicija nepasibaigė su frigais. Karalare, Kahramankazano kaimelyje, yra galatų kapaviečių ir akmenų liekanų, kurie čia apsigyveno nuo III amžiaus prieš Kristų. Remzi Oguz Arık 1933 metais čia atliko kasinėjimus. Ankari universitetas 2021 metais pradėto paviršinio tyrimo metu nustatė svarbų galatų gyvenvietę Asarkaya apylinkėse. Kai kurie šaltiniai šią gyvenvietę vadina karaliaus Deiotaro pilies Blucium, tačiau šis identifikavimas yra ginčytinas. Tyrėjai taip pat atkreipia dėmesį į lobšaukių padarytą žalą šiai vietai. Kur tai galima pamatyti šiandien?

Geriausia vieta, kur galima pamatyti iš kapaviečių išgautus daiktus, yra Uluso mieste esantis Anadolio civilizacijų muziejus. Didžioji muziejaus frigų skyriaus dalis yra sudaryta iš Gordiono karališkosios kapavietės radinių. Čia eksponuojamas kapo kambario maketas, išraižytais ornamentais puošti mediniai baldai, užsegamos drabužių smeigtukai, ceremoniniai indai ir liūtų, avių, erdvinių paukščių atvaizdai. Į muziejų galima nueiti pėsčiomis iš Uluso, kylant į kalną. Antroji stotelė yra ODTÜ archeologijos muziejus. Muziejus, įkurtas 1969 metais, saugo ne tik Koçumbeli ir Yalıncak kasinėjimų radinius, esančius universiteto teritorijoje, bet ir daiktus, rastus miesto centre esančiose frigų nekropolių kapavietėse. Kadangi muziejus yra universiteto teritorijoje, prieš apsilankant būtinai patikrinkite lankymo sąlygas muziejaus interneto svetainėje. Yumurtatepe kalvą galima lengvai pamatyti iš Demetevler, iš už tvoros, apimančios archeologinę vietovę. Atminkite, kad esate aukštos kategorijos archeologinėje vietovėje; užkopti ant kalvos, tyrinėti dirvožemį yra draudžiama, o geriausias būdas išsaugoti praeitį – nepalikti pėdsakų. Jei norite nuvykti į Gord Šaltiniai:

• Kultūros inventorius, Yumurtatepe: https://kulturenvanteri.com/yer/yumurtatepe-tumulusu/
• Kultūros inventorius, Gazi Orman Fidanlığı Frygų pilkapynas: https://kulturenvanteri.com/yer/gazi-orman-fidanligi-frig-tumulusu/
• Kultūros inventorius, Ankaros Frygų pilkapynas 3 (Anıtkabir): https://kulturenvanteri.com/yer/ankara-frig-tumulusu-3/
• Kultūros inventorius, Ankaros Frygų pilkapynas 18 (İkiztepeler): https://kulturenvanteri.com/yer/ankara-frig-tumulusu-18/
• Kultūros inventorius, Ankaros Frygų pilkapynas 13 (Beştepeler): https://kulturenvanteri.com/yer/ankara-frig-tumulusu-13/
• „Yetkin Report“, Pilkapynas Ankaros mieste, kuriame Atatiurkas norėjo būti palaidotas: https://yetkinreport.com/2024/05/11/ataturkun-olunce-gomulmek-istedigi-ankara-tumulusu-yumurtatepe/
• Turkijos kultūros ir turizmo ministerija, Gordiono muziejus: https://muze.gov.tr/muze-detay?SectionId=GOR01&DistId=MRK
• ODTÜ archeologijos muziejus: https://muze.metu.edu.tr/
• „Hürriyet Daily News“, Graikų, Romėnų ir Bizantijos laikų gyvenviečių atradimas Ankaros mieste: https://www.hurriyetdailynews.com/hellenistic-roman-and-byzantine-era-settlements-unearthed-in-ankara-201587
• „Vikipedija“, Yumurtatepe pilkapynas: https://tr.wikipedia.org/wiki/Yumurtatepe_Tümülüsü
• „Vikipedija“, Gordionas: https://tr.wikipedia.org/wiki/Gordion
• „Vikipedija“, Pilkapynas: https://tr.wikipedia.org/wiki/Tümülüs
• „Vikipedija“, Anıtkabir: https://tr.wikipedia.org/wiki/Anıtkabir
• „Vikipedija“, Gordionas: https://en.wikipedia.org/wiki/Gordion
• „Vikipedija“, Anadolijos civilizacijų muziejus: https://en.wikipedia.org/wiki/Museum_of_Anatolian_Civilizations