Salda ežero baltosios uolos ir „Marso“ tyrimai.
Yeşilova mieste, maždaug 64 kilometrai į vakarus nuo Burdoro miesto centro, išsidėsčiusi ežero pakrantė, kurios vandenys yra baltos spalvos.
Prisijunk, kad galėtum pažymėti ir įvertinti

Yeşilova mieste, Burdur miesto vakaruose, apie 64 kilometrus, išsiskiria balta spalva žymintis ežeras. Salda ežeras – tai ne tik gražus vaizdas: jo dugne ir pakrantėje yra uolienų, kurias mokslininkai tiria, siekdami suprasti ankstyvuosius gyvybės etapus. Šis tekstas yra daugiau mokslinis aprašymas nei kelionių gidai. Skaitydami oficialius apsaugos dokumentus, mokslinį straipsnį ir NASA išplatintą iliustraciją, sužinosite, kas yra tos baltos uolienos, kaip jos yra susijusios su Marso tyrimais ir kaip šiandien yra saugomas ežeras. Ežeras uždaroje bazinėje sistemoje.
Aplinkos, Urbanistikos ir Klimato Pokyčių ministerijos puslapyje apie Salda ežerą teigiama, kad tai yra ežeras, esantis uždaroje bazinėje sistemoje, esantis Burdur miesto Yeşilova rajone, neturintis išteklių ir pasižymintis dideliu alkaliniu lygmeniu. Tame pačiame puslapyje rašoma, kad ežeras užima 44 kvadratinių kilometrų plotą ir yra 184 metrų gylio. Kultūros portale nurodomas 185 metrų gylis kai kuriose vietose, o ežeras apibūdinamas kaip tektoninis ežeras, apsuptas miškais ir lygumomis. Dėl vieno metro skirtumo tarp dviejų oficialių šaltinių, geriausia ežero gylį apibūdinti kaip "apie 185 metrų". Kultūros portale nurodomas aukštis virš jūros lygio – 1140 metrų. Moksliniame straipsnyje nurodomas ežero vandens alkalinitetas – nuo 9,2 iki 9,4 pH. Šis rodiklis yra vienas pagrindinių požymių, rodančių, kad ežeras nėra įprastas šviečio vandens telkinys. Ministerijos puslapyje taip pat pabrėžiama, kad ežeras pasižymi dideliu alkaliniu lygmeniu. Taigi, ežero identitetas apibrėžiamas tiek jo bazinės sistemos, tiek vandens chemine sudėtimi. Baltos pakrantės priežastis.
Baltumas pakrantėje iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip smėlis. Kultūros portale tai priskiriama dideliam magnio kiekiui ežere. Ministerijos puslapyje ir portale teigiama, kad svarbiausias skirtumas, išskiriantis šį ežerą, yra jo unikalus geocheminis ekologinis procesas, palankus stromatolitų susidarymui. Dėl šio proceso dugne susidaro baltos spalvos stromatolito uolienos, kuriose yra hidromagnezito. Stromatolitas – tai uoliena, susidariusi mikroorganizmų, sulaikančių nuosėdus ir mineralus vandenyje, sluoksniuojantis. Kultūros portale šios uolienos apibūdinamos kaip baltos Mikroorganizmai ir uolienų formavimas
„Doğanın Sesi“ žurnale 2020 metais paskelbtame Erol Kesici straipsnyje šis procesas yra aprašytas išsamiau. Pagal straipsnį, Salda ežere vykstančią biominerizaciją vykdo mėlynų algų, arba cianobakterijų, rūšys, priklausantys gentiai Chroococcus. Šie organizmai fotosintezės būdu gamina savo maistą ir deguonį aplinkoje. Jie prisitvirtina prie paviršių ir susiburia, taip suformuodami biologinį sluoksnį. Biologinis sluoksnis sujungia sedimentų daleles, o laikui bėgant sustingsta, taip susidarant sluoksniuotoms struktūroms, t. y. magnetito stromatolitams, seklumoose. Straipsnyje taip pat aprašoma ežero geologinė struktūra. Apibendrinant, Kreidos amžiaus kalkakmenys, ežero aplinka, biologinė įvairovė, klimatas ir į ežerą tekantis vanduo yra veiksniai, turintys įtakos šiam procesui. Autorius taip pat teigia, kad siekia palyginti vandenyje susidarančius magnetito darinius Saldoje su stromatolito nuosėdomis Alchichica ežere, kuris, kaip teigiama, turi panašias savybes. Šis palyginimas rodo, kad mokslas tobulėja ne tik tyrinėjant vieną ežerą, bet ir lyginant jį su kitais, kuriems yra panašios sąlygos.
Salda ir Marsas: ryšys
Oficialiausias dokumentas, kuriame Salda yra siejama su Marso tyrimais, yra NASA Jet Propulsion Laboratory vizualinis aprašymas pavadinimu „Lake Salda Rocks“, kurio data yra 2021 m. sausio 27 d. Pagal aprašymą, Salda ežero pakrantėje esančios uolienos buvo palaipsniui suformuotos mikroorganizmų, kurie sulaiko mineralus ir sedimentus vandenyje. Tekste teigiama, kad tokios formacijos vadinamos mikrobiolitais, ir kad jos kadaise buvo viena iš pagrindinių gyvybės formų Žemėje, o kai kurie iš seniausių mūsų planetos fosilijų yra rastos jose. NASA šioje informacijoje taip pat mini „Mars 2020“ misiją ir „Perseverance“ roverį. Šis roveris buvo sukurtas siekiant ieškoti senų gyvybės pėdsakų Marso paviršiuje. Pagal šį tekstą, tirdami tokius mikrobinius fosilijus Žemėje, mokslininkai galėjo pasiruošti šiai misijai. Tekste taip pat rašoma, kad „Perseverance“ nusileis į Jezero kraterį, kuriame, kaip manoma, prieš maždaug 3,5 milijardo metų buvo ežeras ir upių delta. Šios pastrajos teiginiai yra formuluojami būtime, nes informacija buvo parengta prieš misijos pradžią. Svarbu atkreipti dė Šioje puslapyje nurodoma, kad priemonės palaipsniui stiprinamos, o teritorijos priežiūrai įrengta kamerų sistema, kuri veikia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Taip pat rašoma, kad bus nustatytos jautrios vietos, atsižvelgiant į biologinės įvairovės tyrimų rezultatus. Toje pačioje puslapyje teigiama, kad baigtas projektas, pagal kurį aplink ežerą bus įrengtos septynios stebėjimo aikštelės ir medinės takų sistemos, leidžiančios stebėti ežerį. Puslapyje taip pat yra skyrius pavadinimu "Baltųjų salų regionas", kuriame teigiama, kad šio regiono vertinimas vyksta Aplinkos ir gamtos komisijos posėdžiuose. Ministro kabineto puslapyje taip pat nurodoma, jog siekiama įrengti dviračių takus aplink ežerį, kaip dalį tvarių transporto politikų; tačiau, kadangi tai yra tikslas, reikia patikrinti, kurios dalys yra atviros lankytojams, peržiūrint šią puslapį. Ministro kabinetas taip pat teigia, kad apsaugos priemonės kasmet toliau stiprinamos. Todėl negalima spėlioti apie lankytojų taisykles. Prieigos prie kranto, salų ir vandens sąlygos priklauso nuo apsaugos statuso ir gali keistis. Naujausią informaciją apie tai, į kurias teritorijas galima patekti, bei taisykles, susijusias su maudymusi ir pėsčiųjų takais, rasite adresu saldagolu.gov.tr. Stebėjimo aikštelės ir takai yra specialiai suprojektuotos vietos, skirtos stebėti ežerį apsaugojamoje zonoje; stebėti uolas ir krantą nepažeidžiant jų – tai, be kita, ir geriausias būdas, atsižvelgiant į mokslinius aspektus, apie kuriuos čia kalbama. Ežero gyvūnai.
Salda yra ne tik geologiškai, bet ir biologiniu požiūriu turtinga. Tai primena, kad stromatolitus reikia suprasti ne kaip atskirus objektus, bet kaip gyvos ekosistemos dalį. Ministro kabineto puslapyje nurodoma, kad ežero baseine aptikti 301 vandens ir sausumos augalų rūšys, priklausantys 81 šeimai. Tarp jų išskiriamos Verbascum dudleyanum, arba Salda pelkės karvių uogė, auganti tik šioje vietovėje, ir dar viena endeminis rūšis – Verbascum flabellifolium. Aplink ežerą yra įvairios buveinės: pelkės, upeliai, kopos, spygliuočių miškai, kalnų stepės ir uolytės. Salda, ypač rudenį ir žiemą, yra svarbi sustojimo ir gyvenimo vieta vandens paukščiams; pranešama, kad įvairiais laikotarpiais čia pastebima Kultūros portale pateikiamuose renginiuose yra tokių variantų kaip buriavimas, kanoja, foto safari ir ežero ekskursijos, tačiau, atsižvelgiant į saugomosios zonos statusą, patikrinkite, kurie iš jų yra galiojantys, ministerijos puslapyje. Dar vienas svarbus dalykas yra susijęs su UNESCO paraiška. Ministerijos puslapyje rašoma, kad buvo vykdomi pokalbiai su UNESCO nacionalinio komiteto atstovais dėl įtraukimo į UNESCO pasaulio paveldo laikinąjį sąrašą. Tai tik pokalbiai, o ne tai, kad ežeras jau yra sąraše.
Šaltiniai:
- T.C. Aplinkos, Urbanistikos ir Klimato Pokyčių Ministerija, Salda ežeras, https://saldagolu.gov.tr/saldagolu/index.html
- Kultūros portalas, Salda ežeras, https://www.kulturportali.gov.tr/turkiye/burdur/gezilecekyer/salda-golu-1
- Erol Kesici, Biomineralizacija ir stromatolitų formavimasis Salda ežere, „Nature's Voice“, 2020, https://dergipark.org.tr/tr/pub/dosder/article/830891
- NASA/JPL-Caltech, Salda ežero uolos, https://science.nasa.gov/photojournal/lake-salda-rocks/
Komentarai
Parašyk pirmą komentarą
