Pereiti prie pagrindinio turinio
Radar Türkiye
Atraskite renginius programėlėje
Atidaryti
Radar Türkiye

Iškilių mąstytojų: nuo Talio iki pirmosios žemėlapio versijos.

Daugumos filosofijos istorijos knygų pradžia yra ta pati: Mileto miestas, esantis Egejo jūros pakrantėje, šalia Balato kaimo, kuris šiandien yra Didimo rajone, Adijoje. Tai buvo prieš mūsų eroje 6-ąjį metus.

Radar TürkiyeRadar Türkiye25 Ekim 2026
Įvertinimų dar nėra

Prisijunk, kad galėtum pažymėti ir įvertinti

Iškilių mąstytojų: nuo Talio iki pirmosios žemėlapio versijos.

Daugumos filosofijos istorijos knygų pradžia yra ta pati: Mileto miestas, kuris šiandien yra Didimo rajone, netoli baltojo miesto, esantis Egejaus pakrantėje. VI a. pr. Kr. šiame uostamastyje gyvenę trys filosofai – Talis, Anaksimandras ir Anaksimenas – bandė paaiškinti, iš ko sudaryta pasaulis ir kaip jis veikia, remdamiesi gamtos stebėjimais. Juos sekė dar du žymūs žmonės iš to paties miesto: Hekatajas, kuris užrašė pasaulį ir sukūrė žemėlapius, ir Hipodamas, kuris planavo miestus su stačiaisiais gatvelėmis. Ši knyga pristato šiuos penkis miletiečius, apibūdindama jų idėjas ir tai, kas jiems priskiriama, ir paaiškina, kaip lankytojai gali perskaityti šią istoriją pačiame archeologijos komplekse. Kodėl Mileto?

Mileto buvo vienas turtingiausių ir galingiausių Jonijos miestų. „Kultūros portale“ rašoma, kad miestas buvo svarbus uostas arkoje ir Jonijos konfederacijos sostinė. Pagal anglų kalbos „Vikipediją“, VI a. pr. Kr. Mileto turėjo dešimtis kolonijų, daugiausia išsidėsčiusių Juodosios jūros pakrantėje; Sinopas ir Olbija yra žinomiausi iš jų. Laivai, keliaujantys į tolimus uostus, prekyba su kitomis tautomis ir susidūrimai su skirtingomis kultūromis, sukūrė aplinką, kurioje buvo renkamos ir nagrinėjamos žinios. Pietų Egejaus plėtros agentūros reklaminėje brošiūroje apie Aydıną Mileto taip pat apibūdinamas kaip senovės filosofų miestas, o teigiama, jog racionalaus mąstymo pagrindai čia buvo padėti neatsitiktinai. Jokie iš šių filosofų nepaliko savo raštų. Apie juos sužinome daugiausia iš Aristotelio ir jo mokinio Teofrasto užrašų, taip pat iš vėlesnių autorių rinkinių. Todėl kiekvieną čia aprašytą nuomonę reikia skaityti ne kaip jų pačių žodžius, o kaip idėjas, kurios jiems priskiriamos. Talis ir vandens klausimas

Talis gimė VII a. pr. Kr. pabaigoje ir gyveno iki VI a. pr. Kr. viduryje. Jis laikomas vienu iš Septynių senovės graikų išminčių. Jo labiausiai žinoma idėja yra tai, kad viskas susideda iš vandens. „DergiPark“ žurnale paskelbtame Alper Bilgehan Yardımcı ir Fatma Güdücü straipsnyje išsamiai aprašyta, kaip Aristotelis savo veikale „Metafizika“ šią idėją siejo su Taliu. Pagal straipsnį, Aristotelis mano, kad Taliui šią mintį galėjo įkvėpti paprasti stebėjimai, tokie kaip tai, kad visi gyvi Deniz transporto laivų atstumą nuo kranto galintis apskaičiuoti, o taip pat ir jūreiviams padedantis orientuotis pagal Mažosios Lokštės žvaigždyne. Šiandien geometrijos pamokose dėstoma Talio teorema taip pat pavadinta jo vardu.

Su Talio vardu dažniausiai siejamas reiškinys – saulės užtemimas. Istorikas Herodotas rašo, kad šeštus metus vykstant karui tarp Lydijos ir Medijos, per susidūrimą diena staiga tapo nakties, dvi armijos nustojo kovoti ir pasirašė taiką. Herodotas teigia, kad Mileto Talis iš anksto pranašavo šį įvykį, nurodydamas metus, kai jis įvyks. Kultūros ir turizmo ministerijos Mileto puslapyje taip pat rašoma, kad Talis išmoko apskaičiuoti saulės užtemimus. Dabartiniai skaičiavimai, atsižvelgiant į Herodoto aprašytas sąlygas, nurodo, kad užtemimas įvyko 585 m. gegužės 28 d. Tačiau mokslų istorikai prie šios istorijos žiūri atsargiai. Kaip apibendrina anglų kalbos „Wikipedia“, tuo metu dar nebuvo žinoma, kad užtemimai atsiranda dėl to, kad Mėnulis įsitraukia tarp Žemės ir Saulės, ir nebuvo apibrėžtas joks ciklas, kuris leistų patikimai numatyti užtemimą tam tikroje vietoje. Net jei ši istorija yra teisinga, vis dar neaišku, kaip Talis tai padarė. Tačiau šis neaiškumas yra toks pat įdomus kaip ir tai, kad po daugiau nei du tūkstančius šešis šimtus metų apie tai vis dar diskutuojama.

Anaksimandras ir „pasaulis ore“

Anaksimandras, kuris, remiantis šaltiniais, buvo Talio bendradarbis ir mokinys, gimė maždaug 610 m. pr. Kr. Straipsnyje „Helper and Guide“ aiškiai apibrėžiama, kur jis išsiskyrė su savo mokytoju. Anaksimandras teigė, kad viskas atsiranda iš tam tikros pagrindinės medžiagos, tačiau jis manė, kad tai negali būti nei vanduo, nei kitas konkretus elementas. Jo pagrindinė sąvoka yra „apeironas“ – begalinis, neapibrėžtas ir nesibaigiantis dalykas. Pagal straipsnį, Anaksimandras teigė, kad iš šios pagrindinės medžiagos atsiranda šiluma ir šaltis, iš kurių atsiranda drėgmė, o vėliau – žemė ir oras, taip bandydamas paaiškinti klausimą, paliktą Talio, t. y. kaip iš vienos medžiagos gali atsirasti tokie skirtingi dalykai. Anaksimandras taip pat davė svarų indėlį į astronomiją. Pagal anglų kalbos „Wikipedia“, jis laikė Žemę cilindru, kuris kabo erdvėje, kosmoso centre, be jok Šis šaltinis, remdamasis Bizantijos laikų žodynu pavadinimu „Suda“, teigia, kad Anaksimandras atgabeno į Graikiją gnomoną – vertikalų strypą, kurio šešėlis rodė laiką ir metų laikus, ir kad jis dalyvavo saulės laikrodžių, rodančių vasaros saulėgrįžį ir pavasario bei rudens lygiadienius, statyme Spartoje. Taip pat teigiama, kad gnomoną naudojo babiloniečiai, o Anaksimandras jį atnešė į graikų pasaulį. Anaksimenes ir oro susidarymas.

Anaksimenes, trečiasis šios mokyklos atstovas, gimė maždaug 586–585 m. pr. Kr. ir laikomas Anaksimandro mokinio. Pagal kai kurių šaltinių teigimu, jis bandė rasti kompromisą tarp savo dviejų mokytojų. Anaksimenes teigė, kad pirminis elementas yra oras; jis, kaip ir Talis, pasirinko tam tikrą elementą, bet, kaip ir Anaksimandras, laikė jį begaliniu. Remiantis straipsnio išvadomis, Anaksimenes'o supratimas apie pirminę medžiagą yra platesnis nei kitų dviejų filosofų. Svarbiausias Anaksimenes'o indėlis – tai, kad jis paaiškino pokyčius kaip procesą. Pagal „Wikipedia“ (anglų kalba), jo teigimu, oras, susispaudęs, virsta vėju, debesiu, vandeniu, dirvožemiu ir, galiausiai, akmeniu; o išplaukęs – ugnimi. Tai laikoma pirmą bandymu paaiškinti medžiagos transformaciją kaip fizinį procesą. Pasakojama, kad jis pastebėjo, kad iškvepiant oras yra šiltas, o suspaudus lūpas ir išpučiant – šaltas; nors tai yra priešinga šiuolaikinei žinioms, šis bandymas išvesti bendrą taisyklę iš kasdieninės patirties yra įdomus. Taip pat teigiama, kad jis buvo pirmasis filosofas, bandęs pateikti mokslinį paaiškinimą vaivorykštei. Hekatajas ir Hipodamas.

Miletas filosofinė tradicija neapsiriboja šiais trimis atstovais. Hekatajas, gimęs maždaug 550 m. pr. Kr., pagal „Wikipedia“ (anglų kalba), patobulino Anaksimandro žemėlapį ir parašė „Periodos Ges“ – veikalą, aprašančią kelionę palei Viduržemio ir Juodosios jūros pakrantes. Iki mūsų dienų išliko daugiau nei trys šimtai šio veikalų fragmentų. Ministro kabineto Miletas puslapyje Hekatajas minimas kaip vienas iš pirmųjų, sukūrusių pasaulio žemėlapį. Hipodamas – architektas ir miesto planuotojas, gyvenęs V a. pr. Kr. Jo vardu pavadintas tinklinis planas, susidedantis iš plačių, tiesių gatvių, kertančių viena kitą stačiais kampiais. „ Apsilankite Milet muziejuje, kurį galima apžiūrėti su tuo pačiu bilietu. Pagal ministerijos informaciją, muziejų galima aplankyti su bilietu, įsigytu archeologinei vietovei. Jei apsilankysite netoliese esančiame Priene mieste, galėsite iš karto pamatyti, kaip urbanistinis planas buvo taikomas šlaito paklotėje.

Praktiniai patarimai:

  • Milet yra Didimo rajono Balato kaime; jį lengva pasiekti privačiais automobiliais iš Söke ir Didimo.
  • Prieš kelionę patikrinkite archeologinės vietovės darbo valandas, įėjimo sąlygas ir muziejaus darbo dienas oficialioje svetainėje.
  • Vasaros mėnesiais čia labai karšta, o archeologinėje vietovėje mažai šešėlių, todėl geriausia atvykti ryte arba vėlyvoje popietėje, turėdami kepurę ir vandenį.
  • Atsispauskite trumpą pažymą su čia minimais vardais; skaitydami juos ant teatro sienų ir gatvių, galėsite geriau suprasti šios vietos reikšmę.

Šaltiniai:

Komentarai

0/1000

Parašyk pirmą komentarą