Pereiti prie pagrindinio turinio
Radar Türkiye
Atraskite renginius programėlėje
Atidaryti
Radar Türkiye

Mersin Sofrası: nuo tantuni iki kerebiče.

Pirmą kartą Mersin miestą aplankę žmonės dažnai susipažįsta su juo per „dürüm“ (turkišką užsukiotą įtortą su įdaru). „Tantuni“ yra patiekalas, kuris dažnai siejamas su šiuo miestu, tačiau Mersino virtuvė yra kur kas daugiau nei tik vienas patiekalas.

Radar TürkiyeRadar Türkiye4 Kasım 2026
Įvertinimų dar nėra

Prisijunk, kad galėtum pažymėti ir įvertinti

Mersin Sofrası: nuo tantuni iki kerebiče.

Mersin miestą pirmą kartą aplankę žmonės dažnai jį pažįsta per „dürüm“ (įdaryta plokštelė). „Tantuni“ yra patiekalas, kuris dažnai minimas kartu su šio miesto pavadinimu, tačiau Mersino virtuvė yra kur kas daugiau nei vienas patiekalas. Tarsuso humusas ir kebabas, Silifke sūris, pagamintas iš avienos pieno, Anamuro bananai, Muto abrikosai ir alyvuogių aliejus, Bozyazio „kavut“ (avižinių dribsnių patiekalas) – tai tik dalis šios virtuvės. Šiame straipsnyje, remiantis Mersino kultūros ir turizmo departamento geografinių ženklų sąrašo, apžvelgiama Mersino virtuvė, apimantys visus rajonus. Straipsnio pabaigoje pateikiami pasiūlymai tiems, kurie nori paragauti šiuos patiekalus vietoje ir tinkamu sezonu. Kas yra geografinis ženklas?

Geografinis ženklas yra registracija, kuri apsaugo produkto pavadinimą kartu su vieta, kur jis yra auginamas arba gaminamas. Norint, kad produktas gautų šią registraciją, turi būti įrodytas, kad jo savybės yra susijusios su šios vietovės dirvožemiu, klimatu arba čia iš kartos į kartą perduodamais įgūdžiais. Mersino kultūros ir turizmo departamento puslapyje yra dvidešimt trijų registruotų produktų, kurių kiekvienam nurodyta registracijos data. Seniausi įrašai yra iš 2003 metų. „Mersin Cezeryesi“ buvo registruotas 2003 m. sausio 15 d., o „Anamur Muzu“ – 2003 m. liepos 9 d. Naujausi įrašai yra iš 2024 metų, tarp jų – „Gulnar Kuş Üzümü“ (vynuogės) ir „Anamur Batırığı“ (obuoliai). Išanalizavus sąrašą, galima pastebėti, kad Mersino virtuvė remiasi dviem pagrindinėmis srovėmis. Viena – tai miesto virtuvė, atstovaujama Tarsuso ir Mersino, o kita – kaimų ir klajoklių tradicijos, susijusios su Toros kalnais ir vakariniais pakrantėmis. „Tantuni“ – miesto gatvės užkandis.

Departamento puslapyje „Mersin Tantunisi“ yra registruotas nuo 2017 m. kovo 21 d. ir apibūdinamas kaip ypatingas mėsos patiekalas, būdingas Mersino regionui. Pagal registracijos tekstą, išskirtinis bruožas yra naudojama riebios jautienos nugarinė ir medvilnės aliejus. Mėsa pirmiausia atskiriama nuo kraujagyslių ir plėvių, tada pjaunama į kubelius ir trumpai virinama. Vėliau ji išdedama ant didelio „tantuni“ padėklo, apšlakstoma medvilnės al Šis desertas, vadinamas "kerebiç", pirmą kartą buvo pagamintas 1940-aisiais metais miesto centre esančioje turgavietėje, kai šeimos, užsiimančios saldumynų gamyba, jį gamindavo tik Ramadano mėnesį ir šventėse, o pardavinėdavo vežimėliuose. Laikui bėgant, jis tapo populiarus ir buvo gaminamas visus metus. Registracijos dokumente pabrėžiama dar viena detalė: "kerebiç" tešloje nenaudojamas cukrus. Saldumas suteikiamas putų, kurios yra dedamos tiesiai prieš pat patiekant. Kultūros portale pateiktame recepte taip pat aprašoma, kaip gaminamos putos. Morkos šaknis naktį mirkoma vandenyje, ilgai verdama, o gauta vanduo plakami, kol susidaro putos. Portale taip pat rašoma, kad ant putų gali būti pabarstyta cinamono. "Cezerye" yra desertas iš morkų.

"Cezerye" yra seniausias šio sąrašo įrašas. Pagal institucijos aprašymą, pagrindinis jo ingredientas yra geltonos morkos. Morkos verdamos ir smulkinamos, tada su cukrumi, gliukozės ir citrinų rūgšties paverčiamos uogiene, kuri yra termiškai apdorojama. Šioje stadijoje, priklausomai nuo rūšies, gali būti pridėta riešutų, lazdynų arba pistacijų. Atvėsintas "cezerye" formuojamas į norimą formą. Puslapyje taip pat minimos riešutų, lazdynų ir pistacijų variantai, taip pat jų apvalios formos variantai. Institucijos sąraše šis desertas išskiriamas kaip pirmasis regiono geografinis produktas. "Tarsus" stalas.

Maždaug pusė sąrašo priklauso "Tarsus" miestui, kuris pats yra svarbus kulinarinis centras. "Humus" iš "Tarsus" buvo užregistruotas 2017 m. lapkričio 1 d. Pagal institucijos aprašymą, "humus" gaminimas šiame mieste prasidėjo 1920-aisiais. Virti ir susmulkinti į bakro indo dugną, į "humus" dedami sezamo pasta ("tahini"), citrinų sultys, česnakas ir prieskoniai, o viršuje lašinami aštrūs aliejai. Norint, galima pridėti ir džiovintą mėsą, o patiekalas patiekiamas karštas. Institucijos aprašyme pabrėžiama, kad tekstūra, susidariusi smulkinant į mėsą, yra šio produkto išskirtinis bruožas. "Humus" gaminimui naudojama sezamo pasta pagaminama iš vietinių sezamo sėklų, auginamų Čukurova regione. "Tarsus kebabas" ir "Tarsus lahmačunas" buvo užregistruoti tą pačią dieną, 20 Direkciato pareiškime nurodyta, kad dėl virimo ant malkų, jogurtas įgauna švelnų dūmo aromatą. Gamyba vyksta tradicinėse molinėse ar vietinėse induose, vadinamose "çingil", o jogurtas parduodamas tais pačiais indais. "Bozyazı Kavutu" yra tradicinis patiekalas, pagamintas iš kečiboynuzu (agavos uogų), sezamo, žemės riešutų ir baltųjų pupelių, neskirtas virimui. Pagal pareiškimą, anksčiau "kavut" buvo transportuojamas ilgų kelionių metu, persikeliamas į kalnus ir naudojamas ganančiųjų avis. Dėl to vietiniai jį vadina "ganytojo halva". Jis neapsaldintas cukrumi, o saldumas sklinda iš vaisių. "Anamur Batırığı" gaminamas iš smulkinto bulvių, žemės riešutų, sezamo, džiovintų pomidorų ir pomidorų pastos. Šiame patiekale nenaudojamas tahinas, o vietoj jo gaminamas pasta iš žemės riešutų ir sezamo. Dalis gaminio yra suspaudžiama į kotletus, o likusi dalis sumaišoma su šaltu vandeniu ir valgoma su daržovėmis.

Mersino pakrantės švelnus klimatas atsispindi ir vietinėse vaisių gamyboje. "Anamur" bananai ir "Erdemli" bananai yra atskirai įtraukti į sąrašą. "Anamur" bananų derlius vyksta nuo spalio iki kovo pabaigos. "Erdemli" citrinų derlius prasideda lapkričio pradžioje ir tęsiasi iki vasario. "Mut" apelsinai yra valgomi švieži, o registracijos dokumentuose pabrėžiama, jog jie yra raudoni, tvirti ir gerai tinka transportavimui. "Mut" alyvuogių aliejuje minimas 1300 metų senumo alyvuogės medis, kuris yra registruotas kaip paminklas. "Gezende" slyvos, augančios prie "Göksu" upės, yra ankstyvosios žaliosios slyvos. "Gülnar" vynuogės auginamos keliose vietinių kaimuose ir yra smulkios, be sėklų, juodos vynuogės, skirtos džiovinimui. "Silifke" braškės auginamos "Göksu" deltos derlingose dirvose.

Sezoninis kalendorius:
Šį sąrašą lengva paversti kelionės planu. Pagal registracijos dokumentus, "Erdemli" citrinų derlius vyksta nuo lapkričio iki vasario, o "Anamur" bananų – nuo spalio iki kovo pabaigos, tai yra žieminės pakrančių sodų sezonas. "Gezende" slyvos yra ankstyvosios, nes medžiai sužydėja anksti pavasarį. "Kerebič" dabar, pagal direkcijos pareiškime, gaminamas visus metus. "Şalgam" Šaltiniai:

Komentarai

0/1000

Parašyk pirmą komentarą