„Lale Devri“ vasaros rezidencija, Sadabad.

Kağıthane šiandien yra vienas iš tankiausiai apgyventų Stambulo rajonų; čia yra metro stotys, verslo centrai ir pastatai, išsidėstę ant šlaitų. Upės, tekėjusi į Halič įlanką, krantai prieš tris šimtmečius buvo vieni iš garsiausių miesto vasaros rezidencijų. Šiam slėniui, kuriame buvo įkurtos rūmų, paviljone, marmuriniai kanalai ir šaltiniai, buvo suteiktas pavadinimas Sadabad, o tai reiškia "palankus, klestintis kraštas". Šiame straipsnyje aprašoma Lale laikotarpio vasaros rezidencija, jos kultūrinė ir architektūrinė istorija, o vėliau parodoma, kur šiandien Kağıthane galite rasti jos pėdsakų. Nuo Kağıthane pievų iki Lale laikotarpio.

Slėnio istorija prasideda dar prieš rūmus. Remiantis Turkijos islamo enciklopedijos duomenimis, Bizantijos laikotarpiu upės pavadinimas buvo Barbysos; o pavadinimą, susijusį su Osmanų imperija, ji gavo iš čia veikiančių popieriaus gamyklų. Nuo sultono Suleimano laikų Kağıthane pievos tapo viena iš populiariausių Stambulo gyventojų poilsio vietų. Evliya Čelebi rašo, kad juvelyrų ir odos dirbėjų meistrai čia statydavo palapines, kur jie ne tik linksminosi, bet ir rengdavo susitikimus, susijusius su savo profesijomis. Rūmų žirgai ganėsi šiose pievose, o pavasarį miesto gyventojai čia išeidavo į gryną orą. Ankstyvieji slėnio pastatai taip pat yra iš šio laikotarpio. Barutinė, kurią įkūrė sultonas Bayezidas II ir kurią sultonas Suleimas atstatė iš akmens, İmrahor fontanas ir paviljonas, pastatyti 16-ojo amžiaus pabaigoje, ir paviljonas, kurį sultonas Murad IV pastatė Yusuf Hanui, yra pirmieji čia pastatyti objektai. Tačiau reikšmingiausias pokytis, suteikęs pavadinimą slėniui, įvyko 18-ojo amžiaus pradžioje, sultono Ahmedo III ir jo vizieriaus Nevşehirli Damad Ibrahim Paša laikais. Po 1718 m. Pasarofta sutarties prasidėjo taikus laikotarpis, kuris Stambule buvo laikomas rūmų, paviljonų, sodų ir fontanų statybos bumo laikotarpiu. Istorikas Ahmedas Refikas savo darbe, kuris buvo publikuojamas laikraščiuose nuo 1913 m. ir vėliau buvo išleistas knyga, šiam laikotarpiui suteikė pavadinimą "Lale laikotarpis", ir šis pavadinimas įsitvirtino. 1722 m. vasarą buvo pertvarkyta upės vaga.

Remiantis Turkijos islamo enciklopedijos duomenimis, 1717 Ahmedo 1722 m. išleidusį įstatymą buvo įsakyta iškasinėti 450 akcijų, liepų, ąžuolų, vyšnių ir kaštonų medžių šaknis iš Yoro kalnų ir pervežti jas laivais į Kağıthane. Sodo daliai buvo suteiktas vardas Hüsrevabad. Vis dar diskutuojama, iš kur atsirado šis architektūrinis stilius. Populiariausia nuomonė yra ta, kad jis buvo įkvėptas Versalio, Fontainebleau ir Marly rūmų bei sodų, kuriuos 1720 m. į Paryžių pasiuntiniu išvykęs Yirmisekiz Çelebi Mehmed Efendi aprašė. Architektas ir akademikas Sedad Hakkı Eldem savo 1977 m. darbe „Sadabad“ teigė, kad šių pastatų architektūra beveik nesutampa su Prancūzijos rūmų architektūra. Kiti tyrinėtojai atkreipė dėmesį į ryšį su Isfahano Čihil Sütun rūmais. Svarbiausia yra tai, kad Sadabad nebuvo vieno šaltinio kopija, o vieta, kur susitiko naujos idėjos ir Osmanų sodų tradicijos. Sadabad pramogos:

Rūmai greitai tapo vilų ir sodų centru. Valstybės pareigūnams buvo skiriami sklypai palei upę, o jiems buvo skatinama statytis vilas. Kağıthane valdybos archyve rašoma, kad per aštuonis metus nuo rūmų iki Halič buvo pastatytos 173 vilos; remiantis TDV (Türk Dil Kurumu) ir Çelebizade Asım Efendi, tarp Sadabad ir Baruthane buvo apie 170 vilų. Šaltiniuose rašoma, kad šiems pastatams buvo suteikti tokie pavadinimai kaip Kasr-ı Cenan, Kasr-ı Neşat, Çeşme-i Nur, Kovanlı Köprü ir Beyaz Köprü. Pramogos neapsiribojo rūmų sienomis. Šventadieniais žmonės taip pat plūdo į slėnį; atvykdavo prabangiais vežimais, o iš Halič – laiveliais, puoštais gėlėmis, ir kiekvienas sėdėdavo savo atitinkamoje slėnio vietoje. Šiai kelionei buvo vadinamas „Sadabad kelionė“. TDV teigia, kad plaukimo varžybos Halič buvo įprastas reikalas tuo metu. Dieną vykdavo jojimo, bėgimo ir kovos varžybos, o vakarais – pokalbiai apie žvaigždes ir tulpes, muzikos pasirodymai, o kartais čia buvo priimami užsienio ambasadoriai. Vikipedijoje rašoma, kad pramogos prasidėdavo Hıdrellez šventėje ir tęsėsi iki parytį, mėnesienoje. 1730 m. ir vėliau:

Šis klestėjimo laikotarpis baigėsi 1730 m. rugsėjo 25 d. prasidėjusiam Patrona Halil Trys rūmai, viena savivaldybės pastatas.

Šiais laikais, kai kalbama apie "Sadabad rūmus", iš tikrųjų turima galvoje trys pastatai, pastatyti toje pačioje vietoje iš eilės. Pirmasis – 1722 m. pastatytas rūmų kompleksas, datuojamas Lale laikotarpiu. II Mahmudas 1809 m. nugriovė senus rūmus ir įsakė juos atstatyti. Turkijos istorijos žodynas (TDV) nurodo, kad antrojo rūmų komplekso architektu buvo Krikor Amira Balyan, o statybos, remiantis Kağıthane valdybos duomenimis, truko iki 1816 m. Pagal TDV informaciją, 1814 m. pavasarį, kartu su sultono haremu, čia praleido kelias dienas, o vėlesniais metais slėnyje dažnai rengdavo banketus ir ceremonijas. Abdülazizui tapus sultonu, 1862–1863 m. jis nugriovė II Mahmudo rūmus ir jų vietoje, pagal Sarkis ir Agop Balyanų projektą, pastatė dviejų aukštų, vakarietiško stiliaus Çağlayan rūmus. Tas pats sultonas, 1863 m. grįždamas iš Egipto kelionės, surengė banketą kariams ir užsienio diplomatams Kağıthane, o 1867 m. atidarė rūmų sodą visuomenei. II Abdülhamidas 1893 m. Kağıthane pievoje pastatė monumentalią fontaną, o šalia poligono, kuriame buvo bandomi iš Vokietijos atgabenti šaulai, pastatė nedidelį rūmą. XX amžius nebuvo palankus šiam slėniui. Po Pirmojo pasaulinio karo, palikti be priežiūros, istoriniai pastatai vienas po kito dingo. Kaip rašoma valdybos archyvuose, prie upės esantis Çadır Köşkü rūmas 1940 m. buvo sugriautas dėl ant jo nukritusio didelio ąžuolo, o trečiasis rūmų kompleksas 1943 m. buvo nugriautas, o jo vietoje 1952 m. pastatytas karinis mokykla. Šis pastatas nuo 1998 m. naudojamas kaip Kağıthane savivaldybės administracijos pastatas. Poligon rūmai 1956 m. buvo nugriauti, kad būtų pastatyta dujų gamykla, o dabar ten yra autobusų garažas. Nuo 1950-ųjų, dėl sparčiai vykstančios migracijos, upės pakrantė tapo tankiai apgyvendinta, o pramonės tarša ilgus metus buvo didelė problema. Sadabad poezijoje.

Pastatai buvo sunaikinti, tačiau Sadabad gyveno literatūroje. Pagal TDV, pirmasis kūrinys, kuriame minimas Kağıthane, yra 15-ojo amžiaus pabaigos Tacizade Cafer Çelebi knyga "Hevesname", kurioje Nefi slė 1990-aisiais metais pradėtais darbus, kuriais buvo išvalytas ir sutvarkytas upelis, dalis jo pakrančių šiandien yra apželdintas parkas ir pėsčiųjų takas; Cedvel-i Sim upelio vaga taip pat yra šioje zonoje. Geriausias būdas suprasti slėnio senovę – pradėti pasivaikščiojimą prie savivaldybės pastato ir sekti upelį Halič kryptimi. Pažiūrėjus į šlaitus, galima pastebėti, kad vietoje anksčiau abu krantus užėmusios augmenijos dabar stovi daugiabučiai namai. Kağıthane valdybos duomenimis, tą patį pavadinimą turinti Sadabad mečetė buvo pastatyta nuo Lale Devri laikų iki Abdülaziz laikų, kartu su rūmais buvo nugriauta ir vėliau atstatyta, todėl ji taip pat buvo vadinama Aziziye mečete; šis statinys yra vienas iš 19-ojo amžiaus Sadabad pavyzdžių, kuris šiandien yra išlikęs slėnyje. Imrahor rūmų vietoje šiandien yra gyvenamasis kompleksas.

Praktiniai patarimai:
Norint atvykti į Kağıthane viešuoju transportu, reikia naudotis M7 metro linija; Kağıthane stotis yra rajono viduje. Dėl galimų eismo pokyčių, ypač kai kuriose linijos atkarpose, patikrinkite aktualią informaciją apie eismo grafiką „Metro İstanbul“ svetainėje. Pagal „Vikipedijos“ duomenis, išvalytas ir į Cedvel-i Sim pavadintą upelio ruožą sudaro apie vieną kilometrą ilgio tiesus pėsčiųjų takas. Kaip ir rašoma šaltiniuose, geriausias laikas apsilankyti Sadabade yra pavasaris; žinant, kad pramogos prasideda su Hıdrellez festivaliu ir vyksta po erškėčių žiedų šešėlyje, apsilankymas slėnyje gegužės pradžioje padės geriau suprasti šią vietą. Prieš apsilankant, perskaitykite „TDV Islamo enciklopedijos“ straipsnius apie Sadabadą ir Kağıthane, kad būtų lengviau įsivaizduoti senovinius pastatus, kurių vietoje dabar yra gatvės. Aktuali informacija apie lankymo sąlygas apželdintame rajone prie savivaldybės pastato yra teikiama Kağıthane savivaldybės svetainėje.

Šaltiniai:

• TDV Islamo enciklopedija, Sadabad, https://islamansiklopedisi.org.tr/sadabad
• TDV Islamo enciklopedija, Kağıthane, https://islamansiklopedisi.org.tr/kagithane
• Kağıthane valdyba, Sadabad rūmai, https://www.kagithane.gov.tr/sadabad-saraylari
• S. Dilek Yalçın Çelik, „Eski Şiirin Rüzgarıyla“ (Senovės poezijos vėjas), Lale Devri ir to laikmečio dvasia, Türkoloji žurnalas