Pereiti prie pagrindinio turinio
Radar Türkiye
Atraskite renginius programėlėje
Atidaryti

Kula regiono ugnikalniai ir geologinis parkas.

„Degančiųjų šalis“ (Katakekaumene) pavadinimo istorija Manisos provincijos Kula miestas yra viena iš vietų Turkijoje, kur geologinė istorija atrodo labiausiai išsaugotą.

Radar TürkiyeRadar Türkiye6 Kasım 202614
Įvertinimų dar nėra

Prisijunk, kad galėtum pažymėti ir įvertinti

Kula regiono ugnikalniai ir geologinis parkas.

Degančios šalies pavadinimo „Katakekaumene“ istorija

Manisos miesto Kula rajonas yra viena iš vietų Turkijoje, kur geologinė praeitis atrodo labiausiai išsaugotą. Pagal UNESCO geoparko puslapį, senovės graikų geografas Strabonas savo veikale „Geographika“ Kulai davė pavadinimą „Katakekaumene“ dėl čia aptinkamų juodų lavos uolienų. Šis pavadinimas reiškia „degančią šalį“ arba „išdegusią šalį“. Kultūros portale taip pat rašoma, kad istoriškai Kulos ir jos apylinkių regionas buvo vadinamas „Degančia šalimi“. Tai reiškia, kad net prieš du tūkstančius metų vulkaninis kraštovaizdis buvo pakankamai akivaizdus, kad atkreiptų keliautojų dėmesį. Kultūros portalo Kulos vulkanų puslapyje teigiama, kad vulkaninė veikla regione vyko iki ketvirtojo geologinio laikotarpio pradžioje, o čia susiformavo jauni vulkanai. Šioje teritorijoje, kurioje yra neaktyvių mažų vulkanų, įvyko įvairūs išsiveržimai, o lava pasklido aplink. Geoparkų savivaldybių asociacija teigia, kad vulkanizmo pėdsakai Kuloje atrodo taip, tarsi būtų atsiradę neseniai. Šiame tekste aprašoma, kaip išvysti tuos pėdsakus vietoje, į ką atkreipti dėmesį apžiūrint geologinius objektus, bei ką svarbu žinoti keliaujant pėsčiomis ar dviračiu. Kulos stebuklų kūgių formacijos, Divlit vulkaninis parkas ir Gediz tektoninis slėnis yra trys pagrindiniai šios kelionės punktai. Kulos vulkanizmo trys etapai

UNESCO ir Kultūros portale rašoma, kad Kulos vulkanizmas vyko trimis etapais. Tačiau šaltiniuose yra skirtumų dėl šių etapų amžiaus. UNESCO teigia, kad ketvirtojo geologinio laikotarpio vulkanizmas susidarė trimis išsiveržimų etapais, kurie vyko maždaug prieš 1,1 milijono, 300 tūkstančių ir 15 tūkstančių metų. Kulos valdybos puslapyje teigiama, kad vulkaninė veikla prasidėjo prieš maždaug 2 milijonus metų, per pleistoceno epochą. Tame pačiame puslapyje etapai yra aprašomi kaip vykę maždaug prieš 1,7 milijono, nuo 200 tūkstančių iki 130 tūkstančių metų, ir nuo 30 tūkstančių iki 2600 metų. Todėl saugiau atminti etapus, o ne tikslius amžius. Kultūros portale etapai yra pavadinti Burgaz vulkanitų, Elekçitepe vulkanitų ir Divlittepe vulkanitų. Pirmojo etapo lavos susidarė iš tankių bazalto sluoksnių, kurie sudaro š Parke galima apžiūrėti pelenų kūgius, lavos srautus, parazitinius kūgius, lavos tunelius ir griovius. Divlit kūgis, kaip nurodyta valdybos puslapyje, yra pelenų kūgis. Peleniniai kūgiai – tai stačių šlaitų kūgiai, susidarantys, kai iš ugnikalnio kraterio išsiveržę įvairaus dydžio dariniai ore sukietėja ir kaupiasi aplink kraterį. Divlit kūgis paprastai susideda iš tamsiai spalvų, riešutų iki smulkių lękių dydžio, porėtų ir laisvų dalelių. Kūgio aukštis virš jūros lygio yra apie 860 metrų, o aukštis virš aplinkinės vietovės – 170 metrų. Valdybos puslapyje taip pat nurodoma, kad tai yra vienas iš jaunesnių ugnikalnių kūgų Turkijoje. Parke yra pažymėti takai, leidžiantys apžiūrėti geologinius objektus, taip pat medinės tiltai. Aktualią informaciją apie takus ir maršrutus rasite oficialioje svetainėje. Geriausias būdas apžiūrėti objektus – sekti numatytą seką. Pirmiausia apžiūrėkite patį kūgį, tada pereikite prie lavos srautų paviršių ir, galiausiai, prie lavos tunelių.

Lavos srautai, lavos tuneliai ir bazalto stulpai.

Remiantis valdybos puslapyje pateikta informacija, Divlit lavos srauto plotas yra apie 20,73 kvadratinių kilometrų. Lava ištekėjo iš Divlit kūgio ir aplinkinių tektoninių lūžių zonų, nutekėdama į Gediz slėnį. Sušalusi lavos paviršiuje susiformavo įdubos ir iškyšuliai, kurių dydis svyruoja nuo kelių centimetrų iki metro. "Aa" terminas, atsiradęs Havajų kalboje ir įsisavinęs mokslinę terminiją, apibūdina šią paviršiaus tekstūrą. Kadangi srautai yra gana jauni, ant jų dar nėra išsivysčiusio dirvožemio, ir auga tik nedidelis kiekis augalų. Kultūros portale taip pat rašoma, kad Kuloje esantys lavos srautai yra "aa" tipo, ant lavos ir pelenų yra daug "hornitos", o vietomis galima pastebėti lavos tunelius. "Hornitos" yra mažos, kupolo formos iškyšuliai, susiformavę ant lavos paviršiuje. Ugnikalnio zona yra ant pakylumos, esančios 600-700 metrų virš jūros lygio. Ši pakyluma ribojasi su Gediz upės slėniu šiaurėje ir Alaşehir-Salihli tektoniniu dubumi pietuose. Kūgiai išsidėstę šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, atitinkančią tektoninio dubumo išsidėstymą. Didžiausi kalnai, mat Priešingai, artimiau pasikvieskite ir atkreipkite dėmesį į uolos paviršių, spalvų perėjimus ir tekstūras. Nuotraukas geriausia daryti ankstyvą ryto ar vėlyvą popietę, kai šviesa yra silpna, nes tai paryškina šešėlius. Kadangi tai yra gamtos paminklas, prašome nešokite ant uolos, neatsiskirkite nuo pažymėtų takų ir nenuimkite jokių fragmentų iš geologinių formacijų. Informacijos apie ekskursijas ir lankymo sąlygas galite rasti geoparko sąjungos svetainėje, skirtuose žemėlapiams ir kelionių gidams. Gediz griovys ir Salihli apylinkės.

Geoparkas nėra tik uolienų. Pagal UNESCO, šis plotas apima tris atskiras geologines zonas: Kula uolvietų regioną, Bozdağ kalnus, kurie driekiasi nuo Izmiro į rytus iki Vidurio Anadolijos lygumos, ir tarp jų esantį Gediz griovį. UNESCO teigia, kad griovys yra didelė įdubimas, susidarantis dėl Žemės skoros įtempimo. Šioje teritorijoje galima pamatyti tektonines lūžius, deltų nuosėdus ir su grioviu susijusias reljefo formas. Geoparko sąunga nurodo, kad organizacija apima visą Kula ir Salihli rajonų administracinę ribą, o bendras plotas yra 2320 kvadratinių kilometrų. Salihli apylinkėse, uolvietose galima rasti žmogaus pėdų fosilizavusių pėdsakų. Geoparko sąunga rašo, kad Salihli yra viena iš rečiausių vietų pasaulyje, kur uolvietose randami žmogaus pėdų fosilizavusių pėdsakai. UNESCO ir Global Geopark Network įtraukia Homoerectus slėnį, Čakallar pėdų fosilizavusių pėdsakus ir Kanlıkaya uolų piešinius tarp kultūros paveldo objektų geoparke. Geoparko ribose taip pat yra senovės Lydijos sostinė Sardes. Toks įvairumas palengvina kelionės planavimą. Vieną dieną galite skirti uolietoms, o kitą – Salihli apylinkių geologinėms vietovėms. Kula senamiestis ir Gökeyüp keramikos dirbinių gamyba.

UNESCO geoparko puslapyje rašoma, kad Kula senamiestyje galima pamatyti autentišką Osmanų architektūrą. Po ekskursijos uolietų teritorijoje, apsilankymas šiame centre suteikia kelioniui kultūrinį balansą. Klaidžiokite gatvėmis ir stebėkite pastatų fasadus, nišas ir detales, kuriose naudojamos akmens ir medžio kombinacijos. UNESCO tame pačiame puslapyje apibūdina Gökeyüp kaimą kaip vieną svarbiausių keramikos centrų Vakarų Anadolijoje. Rašoma, kad daugiau nei šimtas šeimų gamina keraminius dirbinius, naudodamos Alanda yra nedaug augalijos, nes ji apimta vulkaninių uolienų, todėl vasaros mėnesiais rekomenduojama dėvėti kepurę, naudoti saulės kremą ir gerti pakankamai vandens. Planuokite savo kelionės maršrutą naudodamiesi geoparko sąjungos svetainėje esančiomis informacijomis apie geologinius objektus ir žemėlapiais. Į vulkaninį regioną galima patekti iš Kula rajono centro.

UNESCO geoparko statuso reikšmė:

Remiantis UNESCO duomenimis, Kula-Salihli UNESCO globalinis geoparkas buvo įkuriamas 2015 metais. Geoparko sąjungos duomenimis, tai yra pirmasis ir vienintelis UNESCO pripažintas geoparkas Turkijoje. Pagal UNESCO duomenis, šios teritorijos plotas yra 232 tūkstančiai hektarų, o gyventojų skaičius – 208 131. Geoparkas kartu su Celal Bayar universitetu įkūrė mokslinių tyrimų centrą pavadinimu JARUM. Geoparkas taip pat siūlo ekskursijas ir programas mokykloms. Šis statusas rodo, kad vieta yra ne tik graži, bet ir kad jos geologinis paveldas yra saugomas, kartu su vietos ekonomikos plėtra. Prašome apsilankyti prie vulkanų, lavos paviršių ir stebuklinių kūrinių, atsižvelgdami į jų apsaugos svarbą.

Šaltiniai:

Komentarai

0/1000

Parašyk pirmą komentarą