Kayıktan tunelio istorija: kaip jis padėjo perplaukti Bosforo sąsiaurį.
Stambule kiekvieną dieną šimtai tūkstančių žmonių keliauja iš vieno miesto rajono į kitą, ir daugelis netgi nepastebi, kad taip daro.
Prisijunk, kad galėtum pažymėti ir įvertinti

Šis tekstas yra apie Stambulo sąsiaurį ir jo istoriją.
Stambule kasdien šimtai tūkstančių žmonių keliauja iš vienos miesto pusės į kitą, dažnai net nepastebėdami, kad perkeliausi per sąsiaurį. Tačiau vandens atstumas tarp dviejų krantų, net siauriausioje vietoje, siekia septiems šimtams metrų, o šį atstumą per ilgą istorijos laikotarpį buvo galima įveikti naudojant laivų tiltus, irklavus, garlaivius, plieno virves ir į jūros dugną įstatytus vamzdžius. Šiame tekste bus aprašyta daugiau nei du tūkstančiai metų trukusią istoriją, kaip žmonės bandė įveikti sąsiaurį, ir bus pasiūlyta, kur šiandien galima rasti šių laikų pėdsakų ir kaip kelionė per sąsiaurį gali tapti unikaliu įspūdžiu. Septyni šimtai metrų pločio vandens...
Siauris yra apie 30 kilometrų ilgio vandens kelias, jungiantis Juodąją jūrą su Marmara jūros. Jo plotis prie įėjimų viršija tris kilometrus, tačiau vidurio atkarpoje krantai labai priartėja. Pagal turkiškosios „Vikipedijos“ duomenimis, siauriausia vieta yra tarp Anadoluhisaro ir Rumelihisaro, kur atstumas siekia 698 metrus; anglų kalbos šaltiniai toje pačioje vietoje nurodo atstumą nuo Kandilli kyšulio iki Aşiyan – apie 700 metrų. Trumpai tariant, siauriausia vieta, kur krantai labiausiai priartėja, yra siauras ruožas, kur stovi fortifikacijos, ir didžioji šio teksto istorija vyksta būtent toje vietoje. Šis atstumas atrodo nedidelis ant popieriaus, tačiau vanduo nėra ramybėje. Siaurame sąsiuryje nuolat teka srovė nuo Juodosios jūros į Marmara jūrą, o krantų aštrūs posukiai vietomis pagreitina šią srovę. Išilgai istorijos, įveikti sąsiaurį reiškė ne tik pasiekti kitą krantą, bet ir atsižvelgti į srovę. Darejo laivų tiltas
Herodotas aprašo pirmąjį didelį sąsiaurio įveikimą. Persų karalius I Darejas, vykdamas į karinę ekspediciją prieš skitų, pastatė laivų tiltą per sąsiaurį, kad per jį pervežtų savo armiją iš Azijos į Europą. Pagal Herodoto „Istorijos“ ketvirtą knygą, tilto architektu buvo Samoso gyventojas Mandrokles. Darejas pirmiausia plaukia laivu iki Kyaneai uolų, esančių Juodosios jūros įlankoje, apžiūri jūrą, o tada grįžta prie tilto. Šalia tilto jis pastato du stulpus iš balto marmoro; ant vieno iš jų persų raštais, o ant Remigijaus laikais Bizantijos gyventojai šias kolonas perkėlė į miestą ir panaudojo jų statant altorių, o tik ant Asirų rašmenimis pažymėtą koloną paliko šalia šventyklos. Šiandien, kai pravažiuojate pro Rumelihisaro tvirtovę arba Fatih Sultano Mehmeto tiltą, verta prisiminti, kad prieš du su puse tūkstančio metų čia plaukiojo laivai. Tvirtovės, grandinė ir sąsiaurio užtvara.
Siaurio perlaidinimas buvo toks pat svarbus, kaip ir jo išlaikymas. Remiantis Turkijos istorijos draugijos (TDV) duomenimis, Bizantijos gyventojai pastatė tvirtoves Rumelikavagyje ir Anadolukavagyje, netoli nuo siaurojo sąsiaurio, ir naudojo didelę grandinę, kuri driekėsi iš vienos pakrantės į kitą ir buvo pritvirtinta prie pakrančių sienų, kad būtų galima užverti sąsiaurį, kai to prireiktų. Anadolukavagyje esanti tvirtovė, vadinama Yoros tvirtove, iki šiol stovi ant kalno, o Rumelikavagyje esančios tvirtovės likučiai yra vieninteliai, kas išliko. Osmanai užėmė siauriausią vietą. Anadolhisaras buvo pastatytas 1393–1394 metais sultono Yıldırım Bayezido, netoli nuo vietos, kurioje į sąsiaurį įteka Göksu upė. Apie pusę šimtmečio po to, 1452 metais, sultonas II. Mehmed pastatė tvirtovę priešais ją, vadinamą Rumelihisaru, o tuo metu – Boğazkesen. Abi tvirtovės kartu buvo naudojamos 1453 metais, siekiant kontroliuoti laivų eismą per sąsiaurį. Po Stambulo užkariavimo, kai Juodoji jūra tapo vidaus jūra, ilgą laiką nebereikėjo ginti sąsiaurio, o pakrantės ėmė pildytis kaimais, sodais ir vilomis. Valtys, peremės, turgų valtelės.
Prieš atsirandant garlaiviams, vienintelis būdas perplaukti sąsiaurį buvo valtimis. Remiantis TDV duomenimis, transportas per Bosforo sąsiaurį ilgą laiką buvo vykdomas peremėmis ir turgų valtelėmis, kurių pajamos buvo skiriamos labdaros įstaigoms. "Pereme" yra žodis, kilęs iš graikų kalbos, o šaltiniai pateikia skirtingą informaciją apie irklų skaičių. TDV, kalbanti apie peremes, kuriomis buvo plaukiojama su šešiais irkliais, o Turkijos istorijos draugijos publikacijoje, remiantis Cengiz Orhonlu, peremės dažnai apibūdinamos kaip valtelės su dviem irkliais, atsiradusios po 15-ojo amžiaus, galinčios vežti iki 12 žmonių. Daugelis šių valtelių prik Šis tekstas aprašo laivų ir garlaivių istoriją Stambule.
Šimto metų laikotarpiu mieste buvo tūkstančiai valčių ir valtininkų. Ten, kur srovės buvo stiprios, irklų nepažadavo, todėl prie kranto laukdavo papildomi žmonės, kurie virvėmis, o kartais ir naudodami mulus, asilus ar buivolus, traukdavo prie kranto priartėjusius laivus. Dieną vėliavų signalizacijos darbuotojai, o naktį – šviesų signalizacijos darbuotojai – užtikrindavo, kad laivai nesusidurtų už uolos posūkiuose, kur nebuvo matyti. Šiandien šių profesijų nebeliko. Šeimos laivų, kurie buvo labiausiai puošti, pavyzdžius galite pamatyti šiandien Stambulo jūrų muziejuje, Bešiktaše, istorinių laivų skyriuje.
Garlaivių era.
Pirmą kartą garlaiviai pasirodė Bosforo sąsiauryje XIX amžiaus viduryje. Pagal miesto transporto įmonės istoriją, reguliarus garlaivių eismas mieste prasidėjo 1844 metais, kai valstybės prižiūrimas padalinys pradėjo reisuosius į Marmaro uostus; o laivai Halič įlankoje pradėjo kursuoti nuo 1858 metų. 1851 metai buvo svarbus posūkis Bosforo sąsiauriui. Pagal Turkijos valstybės archyvą, tuo metu iš laivų statyklos į Bosforo sąsiaurį išvyko pirmasis garlaivis, o vėliau, dėl to, kad to nepažadėjo, Fuado Pašos ir Cevdeto Pašos iniciatyva buvo įkurta „Širket-i Hayriye“ įmonė. „Širket-i Hayriye“, pagal turkų vikipediją, buvo pirmoji anoniminė įmonė Osmanų imperijoje, o jos steigimo reglamentą parengė Ahmetas Cevdetas Paša. 1854 metais įmonė gavo iš Anglijos užsakytą garlaivį su šoniniu varikliu, ir pirmąjį reisas atliko į Üsküdarą. Laikui bėgant, įmonė įkūrė prieplaukas beveik kiekviename kaimelyje palei Bosforo sąsiaurį, nuo Salıpazarı iki Rumelikavağı, ir nuo Haydarpaşa iki Anadolukavağı. Garlaiviai taip pat pakeitė gyvenimą prie kranto. Pagal turkų vikipedijos straipsnį apie Bebek rajoną, nuo XIX amžiaus vidurio prasidėję garlaivių reisai, o vėliau ir tramvajus, padėjo šiam rajonui tapti ne tik vasaros rezidencija, bet ir vieta, kurioje žmonės gyvena ištisus metus. 1945 metais įmonė buvo nacionalizuota, o jos garlaiviai ir visi teisės buvo perduoti miesto transporto įmonei. 2005 metais miesto transporto Kabatašo uostas, kuris anksčiau buvo labai svarbus transporto mazgas, savo reikšmę prarado 1973 metais, kai buvo atidarytas pirmasis tiltas.
Idėja pastatyti tiltą per Bosforo sąsiaurį yra seniai puoselėjama. Vikipedijos puslapyje apie 15 liepos didvyrių tiltą pateikiama išsamus šios idėjos istorijos aprašymas. Leonardo da Vinci 1503 metais savo laište sultonui Bajazidui II pasiūlė pastatyti tiltą per Haličį, o jei būtų pageidaujama, jį pratęsti iki Anatolijos. 1900 metais prancūzas Arnaudin sukūrė geležinkelio tilto projektą, kuris turėtų jungti Sarayburnu su Üsküdar arba Rumelihisarı su Kandilli, tačiau projektas nebuvo patvirtintas. Tais pačius metais kitos įmonės pasiūlytas tiltas, kurio konstrukcija buvo pagrįsta kupolinių ir minaretų formos atramomis, taip pat nebuvo priimtas. Respublikos laikotarpiu pasiūlymų buvo pateikta ir toliau. 1931 metais buvo parengtas tilto projektas, jungiantis Ahırkapı su Salacak, tačiau jis nebuvo įgyvendintas. 1950-aisiais atlikti tyrimai parodė, kad tinkamiausia vieta tiltui yra tarp Ortaköy ir Beylerbeyi. Vokiečių įmonės pasiūlytas žemas pakabinamas tiltas, kuris, kaip teigiama, nepažeistų Bosforo silueto, buvo atsisakyta, nes ekspertai nusprendė, kad pakabinamas tiltas būtų tinkamesnis. Galiausiai 1968 metais britų įmonė "Freeman, Fox and Partners" pasirašė sutartį dėl projekto. Pirmasis tiltas buvo atidarytas 1973 metais.
Statybos prasidėjo 1970 m. vasario 20 d. 1971 m. prasidėjo bokštų statyba, o nuo 1972 m. pabaigos plieninės tilto dalys buvo pakabinamos ant virvių, kurias pakėlė krano ir lynų sistemos, įrengtos ant bokštų viršūnėse. 1973 m. kovo 26 d. buvo įmontinta paskutinė tilto dalis, o 60 dalių buvo sujungtos suvirinimu, taip užtikrinant pirmąjį pėsčiųjų perėjimą iš Azijos į Europą. Tiltas buvo atidarytas 1973 m. spalio 30 d., švenčiant Respublikos 50-metį. Bokštai yra įrengti Europos pakrantėje, prie Ortaköy, o Anatolijos pakrantėje – prie Beylerbeyi. Šis statinys, anksčiau vadintas Bosforo tiltu, nuo 2016 metų vadinamas 15 liepos didvyrių tiltu. Skaičiai iliustruoja tilto dydį. Atstumas tarp dviejų bokštų – 1074 metrai, o bendras ilgis – Kabeliai yra vertikaliai išdėstyti viršuje ir, nes yra dvigubi, vieną iš jų galima lengvai pakeisti, jei reikia. Keturių eismo juostų plokštė turi aerodinaminį, dėžės formos pjūvį. Stovėdami Rumelihisaro pakrantėje ir pažvelgdami aukštyn, galite išvysti 1452 m. pastovytus akmeninius bokštus vienoje pusėje ir 1988 m. pastovytus plieninius bokštus kitoje – abu matomi tame pačiame kadre. Po vandeniu yra Marmaray ir Eurazijos tunelis.
XX amžiuje per Bosforą buvo galima keliauti tik viršum, o XXI amžiuje – ir po juo. Marmaray keleivių transportas pradėtas 2013 m. spalio 29 d., o linijos plėtra baigta 2019 m. kovo 12 d. Šios sistemos širdis yra 1,4 km ilgio tunelis, įrengtas po Bosforo dugne. Pirmoji tunelio dalis įdiegta 2007 m. kovo 24 d. Pagal Turkijos „Vikipedijos“ duomenimis, tai yra giliausias pasaulyje geležinkelio tunelis, jo gylis – 60,46 metro. Šiandien 75,8 km ilgio priemiestinis maršrutas, jungiantis Halkalį ir Gebzę, su 43 stotelėmis, eina per šį tunelį. Viena iš Marmaray statybos vėlavimo priežasčių buvo problemos, atsiradusios dėl darbų po žeme. 2004 m. prasidėję kasinėjimai Yenikapyje, Sirkecyje ir Üsküdare atskleidė Theodosijaus uostą – didžiausią miesto uostą, egzistavusį IV amžiuje. Kasinėjimų metu buvo rasta 36 laivų, 8500 metų senumo pėdsakų ir apie 11 000 artefaktų. Taigi, traukinys, važiuojantis po Bosforo, važiuoja virš vieno iš seniausių miesto jūrų kelių. Automobilių tunelis buvo pastatytas tais pačius metais. Eurazijos tunelio statybos prasidėjo 2011 m. vasario mėnesį, o tunelis atidarytas 2016 m. gruodžio 20 d. Pagal operatoriaus oficialią informaciją, tai yra pirmasis pasaulyje dviejų aukštų automobilių tunelis, jungiantis du žemynus. 14,6 km ilgio ruožas, einantis nuo Kazlıçeşmės iki Göztepės, kur 5,4 km yra dviejų aukštų tunelis ir jungiamieji tuneliai, o likusi dalis – kelio plėtra abiejose pakrantėse. Trečia tiltas buvo pastatytas 2016 m.
Šiauriausias Bosforo perėjimas yra Yavuz Sultan Selim tiltas, jungiantis Rumeli pakrantės Garipçe kaimą ir Anatolijos pakrantės Poyrazköy k Tai yra kelionė laivu, kuri nuveža jus į vietą, kur, pasak Herodotą, buvo pastatytas tiltas.
- Nubrėžkite zigzago liniją. Kaimo „Çengelköy-İstinye“ linija kursuoja tarp kaimų „Çengelköy“, „Arnavutköy“, „Bebek“, „Kandilli“, „Anadolu Hisarı“, „Kanlıca“, „Emirgan“ ir „İstinye“, jungdama abu krantus. Per vieną kelionę kelis kartus persikelsite per Bosforo sąsiaurį.
- Persikelkite į kitą pusę linija, kuri kursuoja tarp kaimų „Anadolukavağı“, „Rumelikavağı“ ir „Sarıyer“, esančių sąsiaurio šiauriniame gale. Šiuo atveju esate virš linijos, kur buvo įtempta Bizantijos grandinė; „Anadolukavağı“ kaimelyje galite užlipti į Yoros pilį.
- Nepamirškite klasikinių miesto linijų. Išlipkite į laivo denį, keliaudami „Üsküdar-Karaköy-Eminönü“ arba „Kadıköy-Beşiktaş“ linijomis; prisiminkite, kad „Şirket-i Hayriye“ pirmą kartą išvyko į „Üsküdar“.
- Išbandykite kelionę po vandeniu. Keliaudami „Marmaray“ traukiniu tarp „Sirkeci“ ir „Üsküdar“, pagalvokite, kad tunelis yra po Bosforo dugnu; o „Yenikapı“ esate vietoje, kur vyksta kasinėjimai, skirti Teodosijaus uostui.
- Sekite valčių pėdsakus. „Beşiktaş“ esančiame Stambulo jūrų muziejuje apžiūrėkite karališkąsias valtis, o tada per tą pačią prieplauką persikelkite į kitą pusę laivu. Plaukti per Bosforą galima tik per organizuotą varžybą. Turkijos Nacionalinio Olimpinio Komiteto nuo 1989 metų organizuojamos „Bosforo tarpžemyninės plaukimo varžybos“ – plaukikai plaukia nuo „Kanlıca“ prieplaukos iki „Kuruçeşme“, įveikdami 6,5 kilometro atstumą, plaukdami prieš srovę. Tai yra varžybos, kurioms reikia registracijos, yra amžiaus apribojimai ir kurioms užtikrinamas saugumas su gelbėjimo valčių pagalba; nebandykite plaukti per Bosforą vieni. Jei norite pereiti per tiltą pėsčiomis, stebėkite naujausias „Stambulo maratono“ pranešimus.
Šaltiniai:
- Herodot, „Istorija“, IV knyga, 83-89 (A. D. Godley vertimas), „Perseus Digital Library“, https://www.perseus.tufts.edu/hopper/text?doc=Perseus:text:1999.01.0126:book=4:chapter=87
- TDV Islamo enciklopedija, „Bosfor - Tayyib Gökbilgin), https://islamansiklopedisi.org.tr/bogazici
- Nilgün Çevrimli, „Osmanų valstybėje esančios valtys ir valtų statyklos pagal vakfų dokumentus“, Türk Tarih Kurumu, https://www.ttk.gov.tr/wp-content/uploads/2022/06/09-NilgunCevrimli.pdf
- Cengiz Orhonlu, „Valčių plaukiojimas ir valčių verslas Stambule Osmanų laikais“, „Tarih Dergisi“ 16/21 (1966), https://dergipark.org.tr/en/pub/iutarih/article/119724
- Ekrem Buğra Ekinci, „Valtys, plaukiojančios vandenyje“, https://ekrembugraekinci.com/article/?ID=1146
- Sinan Genim, „Bosforo krantinės“, „Milliyet“, https://www.milliyet.com.tr/yazarlar/sinan-genim/bogazicinin-yalilari-7526489
- „Şehir Hatları“, Istorija, https://www.sehirhatlari.istanbul/tr/kurumsal/tarihce-58
- „Şehir Hatları“, „Aşiyan-Anadolu Hisarı-Küçüksu“ maršrutas, https://www.sehirhatlari.istanbul/tr/seferler/ic-hatlar/istanbul-ici-hatlar/asiyan-anadolu-hisari-kucuksu-ring-hatti-2014
- „Avrasya tunelis“, Informacija apie projektą, https://www.avrasyatuneli.com/kurumsal/ne/hakkinda
- „Altyapı Yatırımları Genel Müdürlüğü“, „Marmaray“, https://aygm.uab.gov.tr/marmaray
- „Vikipedija“, 15 liepos Šeimų tiltas, https://tr.wikipedia.org/wiki/15_Temmuz_Şehitler_Köprüsü
- „Vikipedija“, Fatih Sultano Mehmeto tiltas, https://tr.wikipedia.org/wiki/Fatih_Sultan_Mehmet_Köprüsü
- „Vikipedija“, Yavuz Sultano Selimo tiltas, https://tr.wikipedia.org/wiki/Yavuz_Sultan_Selim_Köprüsü
- „Vikipedija“, „Marmaray“, https://tr.wikipedia.org/wiki/Marmaray
- „Vikipedija“, „Şirket-i Hayriye“, https://tr.wikipedia.org/wiki/Şirket-i_Hayriye
- „Vikipedija“, „Suhulet“, https://tr.wikipedia.org/wiki/Suhulet
- „Vikipedija“, „Kabataş“, https://tr.wikipedia.org/wiki/Kabataş,_Beyoğlu
- „Vikipedija“, Stambulo sąsiauris, https://tr.wikipedia.org/wiki/İstanbul_Boğazı
- „Vikipedija“, „Bebek“, https://tr.wikipedia.org/wiki/Bebek,_Beşiktaş
- „Vikipedija“, Bosforo tarpžemyninė plaukimo lenk
Komentarai
Parašyk pirmą komentarą
