Pereiti prie pagrindinio turinio
Radar Türkiye
Atraskite renginius programėlėje
Atidaryti
Radar Türkiye

Karuno lobio kelionė.

Uşak mieste į Izmirą vedančiu keliu, maždaug dvidešimt penkių kilometrų į vakarus nuo miesto, yra gyvenvietė pavadinimu Güre. Apvalūs kalveliai, esantys prie siauros upės (Gediz) slėnio pakrantėje, iš pirmo žvilgsnio atrodė kaip įprasti kalnai.

Radar TürkiyeRadar Türkiye4 Kasım 2026
Įvertinimų dar nėra

Prisijunk, kad galėtum pažymėti ir įvertinti

Karuno lobio kelionė.

Uşak mieste esančiu keliu, nutolus apie dvidešimt penkerius kilometrus į vakarus, yra vieta pavadinta Güre. Šioje vietovėje, prie siauros Gediz upės slėnio pakrantėje, stovi apvalūs kalveliai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodė kaip įprasti kalnai. Tačiau tai yra senovės Lydijos laikų kapavietės, vadinamos tumulais, ir būtent čia prasidėjo viena iš XX amžiaus populiariausių senovinių artefaktų kontrabandos istorijų. Artefaktai, žinomi kaip "Karuno lobiai", buvo iškasinėti iš šių kalvų, nugabenti į muziejų sandėlius užsienyje, o po ilgos teisinės kovos grįžo atgal. Šis tekstas pasakoja apie šią kelionę ir apie tai, kaip šiuo metu šiuos lobius galima apžiūrėti Ushake. Kapavietės Güre lygumoje.

Pasak Uşako savivaldybės, šalia Güre, šiaurinėje lygumos pusėje, yra tumulai, datuojami Lydijos ir graiko-persų laikotarpių, t. y., VI amžiui prieš Kristų. Tumulas yra dirbtinis kalnelis, suformuotas ant akmeninės kapo kameros, kurioje buvo laidomi mirusieji. Kamoje mirusysis buvo dedamas ant specialios lovos, vadinamos "klinė", o šalia jo buvo dedami vertingi daiktai. Lydija yra žinoma kaip pirmoji valstybė, kurioje buvo iškaldintos ir naudojamos monetos, o Uşakas, pasak Kultūros ir turizmo ministerijos, yra šios valstybės teritorijoje. Kalveliai, vadinami Toptepe, İkiztepe, Aktepe, Basmacı ir Harta, buvo šio turtingo pasaulio didikų kapavietės. Kontrabandos pradžia.

Pasak savivaldybės, pirmoji kontrabanda prasidėjo 1965 metais, kai buvo neteisėtai iškasinėjamas Toptepe tumulas. Kaip vėliau pranešė kasinėjimus atlikę asmenys, į kapo kamerą įėjus buvo rasta sidabrinė dėžė ir daug marmurinių vazų. Nuo lubų nukritęs rąstas pažeidė kamerą, tačiau didžioji dalis lobio buvo rasta ant lovos, kurioje buvo gulęs mirusysis. Tarp rastų daiktų buvo sidabrinė dėžė su žmogaus figūrėlėmis, dubenėlis su sfenksų figūrėlėmis ir auksiniais rankenėlėmis, auksinis ritinėlis, skleidžiantis garsą, tuščios auksinės auskarai, vėrinys su ąžuolo riešutų karoliukais ir mėlynos stiklinės apyrankės su liūtų galvutėmis. Savivaldybės sąraše taip pat yra mažesni auskarai su smeigtukais, karoliai iš agato ir spalvotų akmenų, auksinis vėrinys su akmeninėmis karoliukėmis Netvirtinų, manydami, kad artefaktai gali būti paslėpti klinikoje, klinikos dalį sunaikino; savivaldybės duomenimis, šios klinikos dalis šiandien gali būti matoma kaip mūrinis elementas kaimo namo sienoje. Tuo pačiu metu kaimo gyventojai, medžiokliaudami, rado Aktepe pilkapio kapo kamerą; klinikos kojos buvo padalintos į dalis peiliu ir išsiųstos į Izmirą, kad būtų parduotos, o sienų tapybos, dažytos raudonai, mėlynai, juodai ir žaliai, buvo sunaikintos. Kapo kameros galinė siena buvo padalinta į dalis, ant kurių buvo sukurtos klastotės, ir parduota antikvariatams. Dalis šių nuostolių yra neatsiejami. Kai kapo kameros sienos tapybos yra nuimamos, prarandama ne tik pati tapybos kūrinys, bet ir informacija apie tai, kur ji buvo, su kuo buvo ir kokia buvo jos padėtis. Būtent todėl archeologai laiko neteisėtą kasimą didžiausia grėsme.

Archeologo Mahmut Aydın iš Batmano universiteto straipsnis, paskelbtas žurnale "TÜBA-AR", apibendrina tolesnius veiksmus. Nuo 1965 iki 1968 metų, neteisėto kasimo būdu išgautos 363 artefaktų grupė buvo pavadinta "Karuno lobiu" ir visiškai neteisėtai parduota Niujorko "Metropolitan" muziejui. Apie lobio buvimą buvo sužinota 1985 metais, kai žurnalistas Özgen Acar viename parodoje pamatė šiuos artefaktus. Gavęs pranešimą, Kultūros ir turizmo ministerija 1986 metais oficialiai paprašė grąžinti artefaktus. Gavęs atsisakymą, Turkija 1987 metais padavė ieškinį Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pasak Aydın, procesas baigėsi 1993 metais, ir "Karuno lobis" buvo grąžintas Turkijai. Artefaktai pirmiausia buvo eksponuojami Ankaros "Anadolu Civilizacijų" muziejuje, o 1996 metais buvo perkelti į miesto muziejų Uşahe, kur jie buvo rasti.

"Sparnuoto jūros ešeryje" – antroji kelionė.

Lobio vertingiausias eksponatas yra auksinis "sparnuoto jūros ešeryje" segutas, rastas Toptepe. Šis mažas segutas, susijęs su mitologiniu būtybe, primenančiu sparnuotą žirgą, pagal Aydın išmatavimus yra apie penki centimetrai ilgio nuo sparno galo iki svyruoklio galo. Kai segutas buvo eksponuojamas Uşahe, 2005 metų pabaigoje jis buvo pakeistas į klastotę ir pavogtas. Situacija buvo pastebėta 2006 metais, ir segutas buvo ieškomas su " Uşake esan užklijuoto papuošalo sudėtis atitikdavo šiuolaikinių 22 ir 18 karatų aukso sudėčiai; straipsnyje teigiama, kad labai tikėtina, jog jis buvo išlietas lydant modernųjį auksą skirtingais karatais. Klastotojai, norėdami padaryti klastotę įtikinamesnę, išėmė akmenis iš originalaus papuošalo pakabukuose ir įdėjo juos į klastotę; todėl Hage esančiame papuošale pakabukuose nebuvo akmenų. Straipsnyje, be cheminių tyrimų, yra ir archeologinė analizė. Pagal Selčuko universiteto archeologijos katedros docento Ertekin Mustafos Doksanaltı išvadoms, papuošalo priekis buvo suformuotas iš aukso plokštelės, išklotos ant formos, o atskiri elementai, tokie kaip sparnų plunksnos ir uodegos žvynai, buvo apdirbti kaltu. Hage esančiame papuošale buvo rasti vaško likučiai, kurie galėjo būti naudojami, kai Ushake buvo gaminama klastotė, kad būtų padaryta forma. Šiais archeometriniais tyrimais buvo įrodyta, kad dirbinys yra originalus, ir papuošalas buvo grąžintas į Turkiją. Ministro kabineto pranešime taip pat pabrėžiama, kad papuošalas buvo rastas Vokietijoje ministro kabineto iniciatyva ir grąžintas į savo gimtinę. Kur šiandien galite pamatyti lobį?

Uşako archeologijos muziejus 2018 metais persikėlė iš pastato, kuriame veikė beveik penkiasdešimt metų, į naują pastatą, esantį šalia geležinkelio stoties. „Kültür Portalı“ rašo, kad muziejus yra trijų aukštų, o viršutiniame aukšte eksponuojami Lidijos laikotarpio ir Karuno lobiai. Pasak provincijos kultūros ir turizmo departamento, šis aukštas yra padalintas į dvi dalis. Pirmojoje dalyje išdėstyti artefaktai, atvežti iš Basmacı, Toptepe ir Aktepe kapavietėse, o gale yra sparnuoto jūros arkliuko papuošalas. Antroje dalyje yra rekonstrukcijos, vaizduojančios Ikiztepe ir Harta kapavietes, taip pat informacija apie Lidijos prekybą ir amatus, tokius kaip audėjai, keramikai ir formų meistrai, bei kasdienį gyvenimą. Muziejų verta apžiūrėti tokia pačia tvarka, kaip ir straipsnyje. Pirmame aukšte eksponuojami artefaktai nuo paleolito iki Romos ir Rytų Romos laikotarpių, taip pat akmeninės konstrukcijos iš tokių senovės miestų kaip Akmonia, Blaundos ir Sebaste, kurie parodo, kokiame istorijos etape buvo sukurtas šis lobis. Antrame aukšte interaktyviais būdais yra pateikiama informacija apie monetų Nepamirškite, kad vitrinų priekyje neverta skubėti; apyrankių detales, auskarų tuščias korpusas ir žiobros figūrėlės ant kaušelio gali būti pastebėtos tik iš arčiau. Jei atvykote apžiūrėti žiobros, atsiminkite, kad ji yra skyriaus gale. Jei po muziejaus apsilankymo išvažiuosite Izmiro link, pravažiuosite pro Güre miestelį. Nekilite ant kupolų ir nelaikykite žemės; pakaks pažvelgti iš kelio į lygumą, kad suprastumėte, iš kokios vietovės buvo rasti muziejuje eksponuojami daiktai. Karuno lobio istorija yra istorija apie kelionę: nuo kalnų iki muziejaus, iš muziejaus – į vandenyno kitą pusę ir atgal į miestą, kuriame jis atgimsta. Šaltiniai:

Komentarai

0/1000

Parašyk pirmą komentarą