Kai vakarą pasiekia Harputo aukštumoje, miesto centro šviesos išplinta į lygumą, o senamiesčio tyla įsivyrauja. Ši tyla – vieta, kur šimtmečius klostėsi muzikos tradicija.

Elazigo miesto ir Harputo istorijos aprašyme vakare miesto šviesos apšviečia lygumą, o senamiesčio tyla įsibūna. Ši tyla – vieta, kur šimtmečius klostėsi muzikos tradicija. Elazigo-Harputo muzika šiandien yra žinoma savo dainomis, kurios skambina visoje Turkijoje, tačiau jos autentiškumas atsiskleidžia žiemą, namų didžiuosiuose kambariuose vykstančiuose susibūrimuose. Šis tekstas nagrinėja šią muziką, remdamasis oficialiais šaltiniais ir akademiniu tyrimais. Pirmiausia apžvelgiame muzikos žanrą, vėliau – „fasıl“ (muzikos vakarų) struktūrą ir toninius intervalus, tada – tradicijas, susijusias su „kürsübaşı“ (susibūrimai prie stalo) ir liaudies šokiais. Galiausiai pateikiame keletą pastabų apie tai, kur šiandien galima išgirsti šį garsą Elazige.

Elazigo provincijos kultūros ir turizmo valdyba rašo, kad sunku įtraukti Harputo muziką į vieną iš žinomų turkų muzikos kategorijų. Didžioji dalis kūrinių yra anonimiški tiek pagal melodiją, tiek pagal žodžius, o tai artina juos liaudies muzikai. Kita vertus, šie kūriniai atliekami klasikiniais instrumentais ir tam tikra toninių intervalų sistema, o tai artina juos klasikiniai muzikai. Todėl valdyba apibūdina Harputo muziką kaip ypatingą, kurią sudaro abiejų tradicijų elementai, jungiančią „divan“ (klasikinės) ir liaudies literatūros skonį. Didžioji dalis žodžių yra paimta iš klasikinės poezijos. Pagal valdybos duomenimis, daugelis šiuo metu populiarių Harputo dainų ir ilgų melodijų žodžiai yra paimti iš tokių poetų kaip Fuzuli, Nedim ir Nevres. Šiuos kūrinius klausė ir mėgavosi ne tik religinę mokyklą baigę intelektualai, bet ir amatininkai bei paprasti Harputo gyventojai. Senamiestyje žiemą prie stalų, o pavasarį ir vasarą soduose ir laukuose, visi dainuodavo „elezber“ (ilgos dainos), „hoyrat“ (melodingi dainos) ir „mayalar“ (dainos). Pastebimas ir repertuaro platus diapazonas. Valdyba nurodo, kad aptikta apie du šimtus vietinių dainų ir ilgų melodijų, tačiau teigia, kad tikrasis skaičius yra daug didesnis. Tame pačiame šaltinyje rašoma, kad kiekviename kaimelyje ir kiekviename muzikos vakare galima išgirsti naują kūrinį, tačiau nepakanka pastangų, kad juos būtų išplatinta. Daugelis dainų pasakoja apie įvykius, įvykusius regione, arba atsirado po jų.

„ Štai vertimas:

Harput muzikos atlikėjai, lydomi instrumentų, vienu balsu, tarsi chorą, atlieka energingas dainas, vadinamas "şıklıtım". Tuo metu arba iš karto po to, atliekamos vyriškos arba moteriškos dainos, atitinkančios tą pačią melodinę liniją. Taip muzika virsta pramoga, kurioje visi gali dalyvauti. Senesniuose šaltiniuose rašoma, kad anksčiau, kai buvo atliekamos Harput dainos, tarp jų įterpdavo klasikinių turkų muzikos kūrinius, taip pat atitinkančius tą pačią melodinę liniją. Ši detalė rodo, kaip glaudžiai susipynė dvi muzikos pasaulio sritys Harput mieste. Pagrindiniai ritmai yra dviejų, trijų ir keturių taktų, tačiau yra kūrinių, kurie prasideda pagrindiniu ritmu, o vėliau pereina į kitus ritmus. Šaltinių teigimu, norint tinkamai atlikti šias dainas, reikia išmanyti Harput kalbos ypatumus ir regioninius atlikimo stilių.

Harput muzikos svarbiausias ir dažniausiai diskutuojamas klausimas yra melodinės linijos. Šaltiniuose minimi tokie pavadinimai, kaip "müstezat", "beşiri", "ibrahimiye", "hoyrat", "şirvan", "divan", "elezber", "tecnis", "nevruz", "versak", "sabahi" ir "muhalif", kurie yra būdingi Elazığ regionui. Šaltiniuose taip pat nurodoma, kad kai kurie iš šių pavadinimų atitinka turkų muzikos melodines linijas: "beşiri" atitinka "rasta", "versak" – "hicaza", "nevruz" – "karcığara", "muhalif" – "huzzama", o "ibrahimiye" – "nevaya". Akademiniuose darbuose šis klausimas yra nagrinėjamas išsamiau. 2024 metais "International Journal of Quality in Education" žurnale pasirodęs Ozano Dašo ir Türker Eroğlu darbas palygina regioninių tyrėjų sudarytas melodinių linijų sąrašus ir analizuoja kūrinį pavadinimu "ibrahimiye gazel", užrašydami jį notomis. Autoriai nustato, kad kūrinio melodinė linija atitinka turkų muzikos "uşşak" liniją. Jų išvada yra įdomi: šaltiniuose minimi "Elazığ-Harput" melodinės linijos nėra atskiros melodinės linijos, o regionui būdingi atlikimo stiliai. Tame pačiame darbe nurodoma, kad regione dažnai atliekami tokie kūriniai, kaip "beşiri", "şirvan", "nevruz", "divan", "tecnis", "müstezat", "ibrahimiye", "versak", "muhalif" ir "elezber". Ši diskusija nesumažina Harput muzikos vertės, priešingai, ji atveria kelią ją suprasti. Kaip ir raš Kasdieniai klausimai buvo aptariami, problemos dalijosi, džiaugsmai – taip pat, o vakaras baigdavosi muzika. Šiose susitikimuose taip pat buvo sprendžiamos problemos, susijusios su pagalbos teikimu rajone gyvenantiems, turintiems mažesnes finansines galimybes, bei konflikto tarp žmonių išsprendimas. Susitikimai vykdavo pagal tam tikrą tvarką: vyriausias žmogus vadovavo, kalbos teisė buvo suteikiama pagal amžių, kiekvienas turėjo savo vietą. Vidurio amžiaus žmonės žaidė žaidimus ir grojo muzika, o jaunimas vaišindavo arbata. Žiemą susitikimai vykdavo didelėse patalpose, vadinamose "sofa", o vasarą – prie baseinų ir soduose. Laikui bėgant, tradicijos keitėsi. Straipsnyje minima, kad, tobulėjant šildymo sistemoms ir plintant krosnims, XX amžiaus antroje pusėje scenos naudojimas baigėsi. Šiandien scena nėra pagrindinis susitikimų elementas, o tik simbolis; autorius tai apibūdina kaip "sceną be scenos". Šiuo metu susitikimai vyksta namuose, kultūros ir muzikos klubuose, vestuvėse, kitiuose renginiuose ir net televizijos laidose. Ant sienų kabinami kilimai, minkštos sofos ir variniai indai stengiasi atkurti senąją atmosferą. Dalyvių teigimu, anksčiau svarbiausiais elementais buvo žaidimai, mįslės ir bendrystė, o šiandien muzika tapo pagrindiniu susitikimų elementu.

Žaidimai, žaidžiami po "fasıl" muzikos, yra Harput muzikos dalis. Savivaldybės miesto gidas "Elazığ" žaidimus vertina kaip dalį "halay" regiono, tačiau mano, kad jie yra sunkelesni ir estetiškesni nei kiti regiono žaidimai. Gido teigimu, šis skirtumas yra dėl to, kad muzika yra artimesnė klasikiniai žanrams ir grojama klasikiniais instrumentais. "Elazığ" žaidimų bendra charakteristika yra saldus ir griežtas stilius; vyriški žaidimai yra šiek tiek griežtesni, o moteriški – švelnesni. Iš beveik šešiasdešimties žaidimų, kurie buvo žinomi, šiandien išliko apie dvidešimt-penki. Garsiausias iš jų yra "Çayda Çıra". Šis iš Harputo surinktas žaidimas, kuriame dalyviai žaidžia su žvakėmis, įdėtomis į lėkštes, o, kaip sako gidas, jis yra žinomas kaip "žvakių šokis" visame pasaulyje. Viena iš legendų, pasakojančių apie šio žaidimo kilmę, vyksta kaimelyje, esančiame prie Hazaro ežero: dviem jaunuoliais, susitikusiems naktį, kelią apšviečia merginos uždegtos žvakės, o istorija virsta ž Miesto vadovai ir vietinio kultūros ir turizmo departamento renginių skelbimai yra puočias pradžios taškas, norint sužinoti apie vakaraus, skirtų vietinei muzikai, datas; patikrinkite naujausią informaciją oficialiuose tinklalapiuose. Tiems, kurie nori pamatyti muzikos ištakas, verta apsilankyti Harput mieste. Pagal „GoTürkiye“ informaciją, Šefik Gül kultūros namai yra muziejus, įrengtas senovinėje rezidencijoje, kuriame rodoma tradicinė Harput architektūra ir gyvenimo būdas. Stovėdami tokio namo kieme, apžiūrėdami viduryje esančią platformą ir aplink ją esančias suolas, galite įsivaizduoti vakarais čia vykstančius renginius. Vakare, pažvelgus į kalną iš lygumos, galima pasiruošti klausantis muzikos, nes daugelis dainų buvo atliekamos būtent iš tos perspektyvos. Klausantis, galite atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Pastebėkite, kaip po giesmės prasideda kita daina tame pačiame tonelyje, kaip instrumentai pereina nuo lėto ritmo į energingesnį, ir kaip galiausiai visi prisijungia prie šokių. Klausykite aukštų tonų, poezijos kalbos ir unikalaus Harput tarimo. Galbūt tą vakarą išgirsite naują melodiją, kuri anksčiau nebuvo įrašyta; kaip teigia departamentas, tai vis dar įmanoma Harput mieste.

Šaltiniai:

Elazığ miesto kultūros ir turizmo departamentas, „Harput muzika“, https://elazig.ktb.gov.tr/TR-245748/harput-musikisi.html
Elazığ savivaldybė, „Miesto vadovas“, „Muzika ir folkloras“, https://www.elazig.bel.tr/kent-rehberi/musiki-folklor/231/
Elazığ valdyba, „Kultūra ir folkloras“, https://www.elazig.gov.tr/kultur-folklor
Erkam Cömert, „Elazığ-Harput regiono vakaro susitikimų transformacija“, „Tarptautinis žmogaus ir meno tyrimų žurnalas“, 2025, https://dergipark.org.tr/tr/pub/ijhar/article/1668201
Ozan Daş ir Türker Eroğlu, „Makam klausimas Elazığ-Harput muzikoje“, „Tarptautinis kokybės švietimo žurnalas“, 2024, https://dergipark.org.tr/en/download/article-file/3959543
GoTürkiye, „Elazığ“, „Lankytinos vietos“, https://elazig.goturkiye.com/see

Harputo muzikos ir vakaro renginių garsai.

Komentarai