Hadrianopolis – senovinis miestas, Romos karinis fortas, esantis Eskipazaro apylinkėse.
Kelias iš Eskipazar į miestą: Norėdami nuvykti į Hadrianopolį, pasirinkite maršrutą, einantį iš Karabük miesto Eskipazar rajono.
Prisijunk, kad galėtum pažymėti ir įvertinti

Kelias iš Eskipazar į miestą
Norėdami pasiekti Hadrianopolį, nukreipkite savo kelionę į Karabük provincijos Eskipazar rajono miestelį. Kultūros ir turizmo ministerijos kultūros portale rašoma, kad senovinis miestas yra apie 3 kilometrus į vakarus nuo rajono centro, vietovėje, žinomai kaip Viranşehir, ir aplinkinėje teritorijoje. Oficialus adresas yra Budaklar kaimas; didžioji dalis archeologinių radinių yra koncentruota aplink Budaklar kaimo Hacı Ahmetler kaimo dalį. Miesto ribos neapriboja vieno kaimo: kalbama apie didelę teritoriją, apimančią Budaklar, Büyükyaylalar, Çaylı ir Beytarla kaimus. Todėl Hadrianopolį neverta laikyti vienu archeologiniu kompleksu, apribotu siena. Tai labiau teritorija, išsklaidytą kalvų, laukų ir kaimo kelių labirinte. Portale taip pat pažymima, kad iki šiol šioje vietovėje labai mažai buvo atlikta tyrimų, susijusių su klasikinės epochos socialine ir ekonomine struktūra, kultūros istorija ir archeologija, todėl miestas yra mažai žinomas. Tai reiškia, kad ši vieta yra skirtas ne turistams, o mokslininkams ir smalsiems keliautojams. Šis tekstas nuves jus nuo miesto sluoksnių ir archeologinių radinių iki rajono istorijos, o galiausiai pateiks informaciją, į kurią reikėtų atkreipti dėmesį prieš apsilankant.
Miesto sluoksniai
Ši frazė reiškia, kad miestas nėra vienos epochos pastatų kompleksas, o susideda iš daugyvės vienas ant kito dedamų gyvenviečių. Pagal kultūros portalo informaciją, Romos laikotarpio architektūriniai likučiai yra gana skurdūs, o ankstyvojo Bizantinio laikotarpio – gausūs. Portale taip pat rašoma, kad Romos laikotarpio likučiai yra koncentruoti aplink uolą, kuriame išlikęs nišas, t. y. architektūrinė konstrukcija, vadinama "aedicula". Toje pačioje puslapyje aiškiai teigiama, kad mieste yra kelios skirtingos vietos, o tai patvirtina išsklaidytą gyvenviečių išdėstymą. Kalbant apie miesto įkūrimo datą, reikia būti atsargiems. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad miestas buvo įkurtas Romos laikotarpiu, IV amžiuje. Tačiau kasinėjimo ekspedicijos publikuoti radiniai rodo, kad mieste buvo monetų iš II amžiaus. Analizuojant šią informaciją kartu, teigti, kad ši teritorija buvo apgyventa ilgą laiką, yra teisingiau nei nurodyti tik vieną įkūrimo datą. Šiame tekste mes nagrinėsime teritoriją, kuri buvo apgyventa, o ne jos įkūrimo datą.
Romos karinis postas ir pietinė nek Šis vertinimas yra archeologinės ekspedicijos interpretacija; o vietoje rastos konkrečios radiniai – kapai, monetos ir papuošalai. Kezios upė.
Monetos istorija pati savaime yra verta apsilankymo. Ekspedicijos teigimu, šioje Romos laikų monetoje yra vietovės pavadinimas, rodantis, kad ji priklausė Hadrianopolio miestui, šalia – upės dievo atvaizdas, o apačioje – žodis „Kezios“. Čelikbaş teigia, kad šis įrašas rodo, kad senovėje Kezios upė buvo vadinama Eskipazar upės vardu, ir pabrėžia, kad šios informacijos anksčiau nebuvo publikuota. Taigi, šiandien rajono viduriu tekančios upės pavadinimas buvo atrastas iš kapo rastoje mažoje monetoje. Monetos radimas kape taip pat yra duomenys, rodantys, kad Antrojo amžiaus Romos pasaulyje kapavimo tradicijos buvo išlaikytos ir šiame mieste. Tai yra puiki pradžia, norint apmąstyti miesto ryšį su vandeniu. Upė yra natūrali linija, kurią reikia turėti galvoje, bandant suprasti gyvenvietės žemės ūkio produkciją ir tokių konstrukcijų kaip cisternos ir vonios ryšį su vandeniu. Stebint upės slėnį ir šlaitų nuolydį, galima suprasti, kodėl miestas turi nelygų planavimą. Vonios, cisternos ir miesto sienos.
Karabük universiteto 2025 m. vasario 7 d. pranešime išvardijamos iki šiol kasinėjimų metu rastos konstrukcijos: dvi vonios, gynybinių struktūrų, monumentinių akmeninių kapų, vilos, vidinio pilies, nekropolių zonų, vandens cisternų, sandėlių, požeminio akmeninio gyvenvietės komplekso ir išorinių miesto sienų. Tame pačiame sąraše minimi du bažnyčių pastatai; mes juos apibūdiname tik kaip architektūrinius planus ir likučius. 2024 m. pranešime prie to priduriama teatro ir arkinių, kupolinių konstrukcijų. Šis sąrašas rodo, kad Hadrianopolis nebuvo tik mažas kaimo gyvenvietė, bet ir miestas, kuriame buvo gynybos, vandens valdymui, sandėliavimui ir kasdieniam gyvenimui skirtos konstrukcijos. Kultūros portale viena iš jų yra išskirta: cisternos likučiai iki šiol išliko su savo skliautais. Cisterna yra uždara talpykla, kurioje saugomas lietus ir šaltinio vanduo; jos skliautas apsaugo vandenį nuo saulės ir teršalų. Matydami cisterną su išlikusiais skliautais, galite tiesiogiai suprasti, kaip miestas patenkino savo vandens poreikius. Sienos ir vidinė pilis yra pagrindiniai elementai, padedantys suprasti, kaip gyvenvietė apsigynė ir kaip iš aukštesnių vietų buvo stebima Mažos akmens dalgelių išdėstymo kompozicijose galima atkreipti dėmesį į spalvų perėjimus, paukščių ir keturkoječių gyvūnų siluetus bei vaisių motyvų apvadus. Vienas iš geriausiai kasinėjimo metu atrastų ir kasdienį gyvenimą atspindinčių artefaktų – penktajame amžiuje pagamintas bronzinis filtras. Pasak Čelikbaş, apie 9,2 centimetro ilgio kūginis filtras buvo skirtas skysčiams filtruoti. Ant jo esantis nešimo žiedas rodo, kad objektas buvo valomas, saugomas ir pakartotinai naudojamas. Manoma, kad filtras buvo pritvirtintas prie vamzdelių, pagamintų iš augalinės kilmės medžiagos, pavyzdžiui, nendrių. Tyrimai taip pat rodo, kad penktajame amžiuje buvo intensyvūs žemės ūkio darbai: buvo auginami tokie vaisiai kaip granatai, obuoliai ir vynuogės, taip pat tokios kultūros kaip kviečiai ir miežiai.
Perdirbti blokai ir rajono akmenų atmintis
Hadrianopolis egzistuoja ne tik kasinėjimo vietose. „Kültür Portalı“ rašo, kad miesto Romos ir Bizantijos laikotarpio architektūriniai elementai buvo naudojami kaip perdirbta medžiaga įvairiose rajono vietose. Perdirbimas – tai senos konstrukcijos akmens pakartojinis naudojimas naujoje konstrukcijoje. Tokiu būdu kolonos fragmentai, apdaila akmens blokai arba profiliuoti elementai galėjo būti įterpti į kaimo sienas, fontanų pagrindus ir konstrukcijų pamatų. Portalas mano, kad būtina nustatyti, pažymėti žemėlapyje, dokumentuoti ir apsaugoti visus šiuos elementus. Ši pastraža suteikia jums perspektyvą: apdaila akmens, esanti Eskipazaro sienoje, gali būti dalis miesto išsklaidytos atminties. Žinoma, tai nustatyti vietoje yra specialistų darbas. Jūsų užduotis – stebėti, neliesti blokų, nenuimti jų iš vietos ir neliesti artefaktų. Dalis akmenų vis dar yra vietoje, o dalis – kitų konstrukcijų viduje; abu atvejai reikalauja apsaugos. Fotografuodami, užsirašykite vietą ir praneškite atsakingiems asmenims – tai yra geriausias būdas prisidėti prie šių dokumentavimo pastangų.
Prieš kelionę
Kelionė į archeologinę kasinėjimo vietą skiriasi nuo apsilankymo muziejuje. Karabük universiteto 2026 m. birželio mėn. pranešimas rodo, kad kasinėjimo ir konservavimo darbai vyksta nuolat. Dalis teritorijos yra uždaryta apsaugos tikslais, o lankymo tvarka gali skirtis priklausomai nuo kasinėjimo sezono. Todėl pasikliaukite tik naujausia oficialia informacija Šaltiniai:
- Kultūros portalas, Hadrianopolis senovės miestas: https://www.kulturportali.gov.tr/turkiye/karabuk/gezilecekyer/hadrianopolis-antik-kenti
- Karabük universiteto informacija, „Karabük universitetas meta šviesą į pasaulio civilizacijos istoriją“: https://kbumedya.karabuk.edu.tr/karabuk-universitesi-dunya-uygarlik-tarihine-isik-tutuyor
- Karabük universiteto informacija, „Istoriniai radiniai Hadrianopolyje: rasti 5-ojo amžiaus segė ir 2-ojo amžiaus monetos“: https://kbumedya.karabuk.edu.tr/hadrianopoliste-tarihi-buluntular-5-yuzyila-ait-fibula-ve-2-yuzyila-ait-sikke-ortaya-cikarildi
Komentarai
Parašyk pirmą komentarą
