Pereiti prie pagrindinio turinio
Radar Türkiye
Atraskite renginius programėlėje
Atidaryti
Radar Türkiye

Arslantepe archeologinės kasinėjimai ir valstybės atsiradimas.

Arslantepe, esanti maždaug septynių kilometrų šiaurės rytų kryptimi nuo Malatyos, tarp Orduzu vaismedžių sodų, iš pirmo žvilgsnio atrodanti kaip įprastas kalnelis.

Radar TürkiyeRadar Türkiye4 Kasım 2026
Įvertinimų dar nėra

Prisijunk, kad galėtum pažymėti ir įvertinti

Arslantepe archeologinės kasinėjimai ir valstybės atsiradimas.

Malatyos miesto šiaurės rytų kryptimi, apie septynis kilometrus, tarp slyvų sodų iškilęs Arslantepe kalnas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip įprastas kalnelis. Tačiau, kaip teigia Malatyos kultūros ir turizmo valdyba, šio kalno kultūrinis sluoksnis yra trisdešimt metrų storio; tai reiškia, kad šimtai kartų keitęsi žmonės, statydami savo namus, sandėlius ir keliais, sukūrė šį kalną. Apgyvendinimas čia egzistuoja nuo mažiausiai 5 tūkstančius metų prieš Kristų iki viduramžių. Šiandien Arslantepe yra svarbus dėl vieno iš šių sluoksnių, kuriame rasta pastatų grupė, ir dėl kruopščio kasinėjimo, kuris šią vietovę atskleidė per daugiau nei pusę amžiaus. Šiame tekste aprašoma Arslantepe kasinėjimo istorija, didžioji istorija, kurią atskleidė kasinėjimai, ir tai, kaip ši vieta yra suprantama šiandien.

**Liūtų vartai**

Kalno pavadinimas kilo iš ant jo šlaito esančių akmeninių liūtų. Pasak Malatyos kultūros ir turizmo valdybos, pirmieji kasinėjimai prasidėjo 1932 metais, vadovaujant prancūzui Louis Delaporte. Šie darbai atskleidė rūmus su žemomis reljefinėmis akmeninėmis plokštėmis ir kiemu. Šie vartai, žinomi kaip "Liūtų vartai", šiandien eksponuojami Ankaros Anatolijos civilizacijų muziejuje. Valdybos duomenimis, tuo metu Malatyoje nebuvo muziejaus, todėl peniolika reljefinių plokščių, du liūtų statulą ir karaliaus Tarhunza statulą išvežė į Ankarą. Šis pirmasis atradimas ilgą laiką Arslantepe siejo su vėlyvojoje Hetų laikotarpio kultūra. Pasak Battalgazi savivaldybės, tuo metu miestas buvo žinomas kaip Melid arba Meliddu, tai buvo gyvenvietė, supausta žemės sienomis, su miesto vartais, atsidariusiais į šiaurės rytų šlaito pusėje. Remiantis Romos universiteto La Sapienza pranešimu, nuo 1600 metų prieš Kristų iki 700 metų prieš Kristų, Melid buvo centras, susijęs su Hetų imperija, vėliau tapo nepriklausomos karalystės sostine, o galiausiai buvo užimtas Naujosios Asirijos armijos. Battalgazi savivaldybė šį pabaigą sieja su 712 metų prieš Kristų Asirijos invazija.

**Italų kasinėjimai, prasidėję 1961 metais**

Tikrąją Arslantepe šlovę atnešė 1961 metais prasidėję italų kasinėjimai. Pasak Malatyos kultūros ir turizmo valdybos, nuolatiniai Direkciijos duomenimis, italų archeologinė komanda vykdė platų kasinėjimo darbų cikle, sujungdama duomenis, gautus iš kalnelio šiaurės rytų, pietvakarių ir vakarinio šlaito viršūnės, ir taip atkūrė gyvenvietės kultūrinę tęstinumą. Valdymas prieš raštą.

Svarbiausias kasinėjimų atradimas – IV tūkstantmečio pabaigos plytų konstrukcijų kompleksas. Sapienza šį rūmų kompleksą datuoja maždaug 3400 m. pr. Kr., o Malatyos provincijos kultūros ir turizmo direkcija – nuo 3300 iki 3000 m. pr. Kr. Pagal Battalgazi savivaldybės informacijos, šios monumentinės konstrukcijos buvo išsidėsčiusios ant kalnelio pietvakarių šlaite, užimdamos daugiau nei 2600 kvadratinių metrų plotą. Rūmų koridorių sienos buvo dekoruotos reljefais, motyvais ir sienų tapybomis; kasinėjimų metu rasti sienų viršutiniai paviršiai buvo puošti juodais ir raudonais geometriniais elementais. Arslantepe yra toks svarbus mokslinių tyrimų objektas ne dėl konstrukcijų dydžio, bet dėl jų funkcijų. Pasak Sapienzos, šis kompleksas apjungė administracines, ekonomines ir politines funkcijas vienoje vietoje. Kasinėjimų metu buvo rasta daugiau nei du tūkstančiai antspaudų. Pagal Battalgazi savivaldybės informacijos, tokių didelių kiekio antspaudų radimas įvairiose konstrukcijų dalyse rodo, kad čia dirbo daugybė pareigūnų, turinčių teisę išimti prekes iš sandėlių ir jas antspauduoti. Remiantis šiais atradimais, Malatyos provincijos kultūros ir turizmo direkcija teigia, kad Arslantepe buvo taikomos apskaitos ir archyvo praktikos. Sapienzos paaiškinimas šiam prideda svarbų aspektą. Centralizuota organizacija Arslantepe egzistavo iki rašto atsiradimo; raštas, maždaug tuo pačiu metu, vystėsi ir kaimyninėje Mesopotamijoje, siekiant atitikti naujų miestų bendruomenių valdymo poreikius. Taigi, valdymo sistema čia pirmiausia veikė per antspaudus, o ne per raštą. Būtent todėl Arslantepe yra svarbus objektas, siekiant suprasti ankstyvas valstybės formas. Ankstyvieji metalo meistrai.

Rūmų kompleksas taip pat yra svarbus metalo istorijos puslapis. Pagal Malatyos provincijos kultūros ir turizmo direkcijos duomenų, kasinėjimų metu buvo rasti devyni iš arseninio vario pagaminti kardai ir dvylika ietigalių antgalių; šie kardai laikomi seniausiais rastais. Pagal Battalgazi savivaldybės informacijos, dalis šių ginklų buvo dekoruoti sidabro intarpais, Šiame amžiuje, kai romėnai persikėlė miestą arčiau Eufrato upės, į dabartinės Battalgazi vietovės teritoriją, Arslantepe kalnas buvo apleistas. V a. ir VI a. kalnas buvo naudojamas kaip romėnų kaimas, o vėliau – kaip bizantinių laikų kapinės, taip užbaigdamas savo istoriją. Kelias į Pasaulio paveldo sąrašą:

Informacija, gauta archeologinių kasinėjimų metu, laikui bėgant tapo tarptautiniu pripažinimu. Arslantepe pirmiausia buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo laikinąjį sąrašą; Malatyos provincijos kultūros ir turizmo departamentas nurodo, kad tai įvyko 2014 m., o Sapienza – 2015 m. Pagal Battalgazi savivaldybės duomenimis, baigus tyrimus, paraiška buvo pateikta Pasaulio paveldo komitetui. 2021 m. liepos 26 d., Kinijoje vykusiame 44-ajame Pasaulio paveldo komiteto posėdyje, kuris vyko internetu, kalnas buvo įtrauktas į pagrindinį sąrašą, tapdamas devynioliktu Turkijos objektu, įtrauktu į šį sąrašą. Arslantepe šiandien:

Arslantepe yra ne tik archeologinė kasinėjimų vieta, bet ir muziejus po atviru dangumi. Pagal Battalgazi savivaldybės duomenimis, didžioji dalis projekto, skirtų paversti molinių rūmų kompleksą muziejumi po atviru dangumi, buvo baigta 2011 m.; prie įėjimo buvo įrengtas Bronzos amžiaus namo maketas, o taip pat – karaliaus Tarhunzos skulptūros ir kitų vėlyvųjų hetitų skulptūrų kopijos. Pagal Malatyos provincijos kultūros ir turizmo departamento duomenimis, informacijos ir priėmimo centras, esantis šalia kalno, buvo atidarytas 2025 m. spalio 4 d. Centre yra archeologinės ekspedicijos ir ministerijos sukurtų eksponatų, vaizdo projekcijų, parodų salės ir renginių erdvių. Pagal Sapienza pranešimą, 2026 m. rugpjūčio 8 d. vietoje buvo atidarytas naujas lankytojų maršrutas, o apsaugos stogas, dengiantis rūmų kompleksą, datuojamą 3400 m. pr. Kr., buvo išplėstas. Išplėstas stogas apsaugo naujausią iškastą kompleksą; lankytojai gali pasiekti naujas erdves per pėsčiųjų takus, o informacija apie archeologinę vietovę pateikiama turkų, anglų ir italų kalbomis. Tą pačią dieną buvo atidaryta atnaujinta Malatyos archeologijos muziejaus ekspozicija. Pagal Sapienza duomenis, muziejuje saugoma daugiau nei 4000 artefaktų, rastų Direkcijos duomenimis, iki kalnelio galima pasiekti viešuoju transportu iš miesto centro per aplinkkelį. Prieš apsilankant, patikrinkite aktualią informaciją apie darbo valandas ir lankymo sąlygas ministerijos muziejaus svetainėje.

Šaltiniai:

Komentarai

0/1000

Parašyk pirmą komentarą